Milijonas kovai su Rusijos propaganda

lzinios.lt 2016 11 02

Praėjus metams, kai Europos Sąjunga (ES) įsteigė kuklų kovos su Rusijos propaganda padalinį „East Stratcom“, jo biudžetas gali sudaryti milijoną eurų. To siekia Europos Parlamento nariai, suprantantys grėsmes, kurias Europai kelia Rusijos vykdomas informacinis karas.

Europos Vadovų Taryba 2015 metų kovą įpareigojo ES užsienio politikos įgaliotinę Federicą Mogherini drauge su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis parengti veiksmų planą Rusijos dezinformacijos kampanijoms atremti. Tačiau nei F. Mogherini, nei kai kurios Europos sostinės nerodo didelio entuziazmo stiprinti pajėgas, įsteigtas Rusijos kuriamiems mitams griauti. Europoje netrūksta politikų, kurie apskritai abejoja, kad Rusijos propaganda kelia kokią nors grėsmę.

 

Europos Parlamento narys liberalas iš Slovėnijos Ivo Vajglas neseniai teigė, jog toks padalinys nereikalingas. Esą komunistiniais laikais buvo tik vienas televizijos kanalas ir visuotinė propaganda, bet niekas netikėjo nė vienu žodžiu.

 

Visai kitaip mano Europos Parlamento narys iš Lietuvos liberalas Petras Auštrevičius ir jo kolegė konservatorė Anna Fotyga, buvusi Lenkijos užsienio reikalų ministrė. Jie ragina Europą veikti ir atremti Rusijos propagandą, kurios tikslas – skaldyti europiečius, vaizduoti Vladimirą Putiną kaip vienintelį tradicinių krikščioniškų vertybių gynėją ir piršti nuomonę, kad ES kaimynės „teisėtai“ priklauso Rusijos įtakos zonai.

Pasiekia didelę auditoriją

A. Fotyga įsitikinusi, jog „East Stratcom“ reikia tobulinti. Savo pranešime ji nurodė, kad iš pradžių tik 9 darbuotojus turėjęs padalinys jau daug nuveikė demaskuodamas Rusijos klastotes. Paramą šiai tarnybai neseniai pademonstravo Lietuva ir Švedija, pasiuntusios į „East Stratcom“ dar du diplomatus. Dabar grupę sudaro 11 narių.

 

Visus pirmus metus šios tikrai nedidelės pajėgos turėjo išsilaikyti iš valstybių narių išmaldos. Grupės veikimo mandatas – ribotas. Jis apima Armėniją, Azerbaidžaną, Baltarusiją, Gruziją, Moldovą ir Ukrainą.

 

Šiaip ar taip, grupė demaskavo 2500 Rusijos suklastotų istorijų, kas savaitę skelbiamas jos suvestines skaitė 20 tūkst. žmonių. Medžiagos „East Stratcom“ teikia keli šimtai vietos savanorių – žurnalistų, tinklaraštininkų, diplomatų, sekančių Rusijos žiniasklaidą, jos valstybinius ir „trolinti“ skirtus neva nevyriausybinių organizacijų pranešimus.

 

Grupė atsakinga už ES užsienio tarnybos puslapį rusų kalba. 25 proc. jo skaitytojų yra rusakalbiai – pagal dydį antra po anglakalbių auditorijos dalis. „East Stratcom“ išverstą F. Mogherini pranešimą Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos antrųjų metinių proga jo publikavimo dieną (2016 metų kovo 18-ąją) perskaitė 250 tūkst. žmonių.

 

A. Fotyga ragina pagal „East Stratcom“ pavyzdį įkurti ir antrą padalinį, kuris kovotų su islamo radikalų propaganda Europoje bei jos pietinėse kaimynėse.

 

Poveikis Nyderlandų rinkėjams

Rusijos žiniasklaida dažnai skleidžia keisčiausias sąmokslų teorijas ir pranešimus, skirtus ES destabilizuoti. Itin įsiminė istorija apie rusę mergaitę, kurią Vokietijoje išprievartavo turkų migrantai. Prie šios klastotės asmeniškai prisidėjo Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

 

Žmonės nebūtinai tiki „Russia Today“ ir „Sputnik“ (Kremliaus televizijos kanalas anglų kalba ir naujienų agentūra) pranešimais, bet jų ir tikslas dažnai būna kitas – sukelti abejonių, kad piliečiai apskritai niekuo netikėtų. Šios Kremliaus žiniasklaidos priemonės aiškina siūlančios alternatyvų požiūrį – kokį neva nutyli visi kiti. Ir tai veikia žmones. Neįžvalgūs piliečiai ne visada pajėgia atskirti manipuliavimą nuo sąžiningos ir tikrais faktais grindžiamos kritikos.

 

„East Stratcom“ dokumentavo Rusijos kampaniją, kurią Maskva vykdė Nyderlanduose, kad sušvelnintų visuomenės reakciją į tyrimo dėl Malaizijos keleivinio lainerio, numušto prieš dvejus metus Ukrainoje, išvadas. O jose nurodoma, jog už tai atsakinga Rusija.

 

„East Stratcom“ taip pat surinko duomenis, kad Rusija Ukrainos nenaudai paveikė olandų nuomonę per referendumą dėl ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties.

Čekijoje grumiasi du pasauliai Kol kas vienintelė šalis, stojusi į kovą su Rusijos propaganda valstybiniu mastu, yra Čekija. Jos vyriausybė įsteigė centrą, kuris „realiu laiku“ turi duoti atkirtį įvairiai dezinformacijai per feisbuką, tviterį ir kitas komunikacijos priemones.

 

„Norime „įlįsti“ į kiekvieną išmanųjį telefoną“, – aiškino Čekijos vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas. 20 narių komanda jo ministerijoje ne tik sieks išsklaidyti viešojoje erdvėje rusų skleidžiamas melagingas žinias, bet ir mokys pareigūnus, kaip reaguoti į dezinformaciją bei jai pasirengti.

 

Nenuostabu, kad Kemliaus propagandos lavina užgriuvo Baltijos valstybes, kuriose susitelkusios didelės rusakalbių mažumos ir dar didesnė visuomenės dalis supranta rusiškai. Čekijos atveju Kremlius renkasi šalį, kurioje įžvelgia didelius politinius įtrūkius, ir mano, jog tuo verta pasinaudoti. Visai neseniai Čekijos žvalgyba įspėjo, kad Rusija, siekdama destabilizuoti valstybę, vykdo informacinį karą prieš ją.

 

Čekija yra NATO narė nuo 1999 metų, o ES narė – nuo 2004-ųjų, bet šalies prezidentas Milošas Zemanas laikosi tokio pat požiūrio į įvykius Ukrainoje kaip ir Maskva, sakanti, kad ten net nėra Rusijos kariuomenės. Ankstesnis Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas taip pat garsėjo savo nusistatymu prieš ES. Pasak analitikų, Čekija tebėra susiskaldžiusi. Šalyje grumiasi dvi tendencijos, traukiančios ją į priešingas puses: viena – į germaniškąjį, kita – į slaviškąjį pasaulį.

 

Be to, Čekijoje gyvena 30 tūkst. rusakalbių (pagal 2011 metų surašymą), Rusija ten išplėtojo didžiulį propagandos mastą. Šioje valstybėje veikia dešimtys marionetinių portalų, skleidžiančių Maskvos požiūrį į Vakarus ir kitus reiškinius.

 

Ministras M. Chovanecas paskelbė, kad ketvirtadalis žmonių tiki tuo, ką perskaito šiuose neva alternatyviuose portaluose. Dažnas jų – anoniminis, o paini savininkų struktūra neleidžia susekti finansavimo šaltinių. Tačiau šių portalų transliuojama žinia paprasta ir aiški: Ukrainos valdžia – fašistinė, JAV siekia dominuoti pasaulyje. Be to, Rusija puikiai pasinaudojo migrantų krize nepasitikėjimui Europos institucijomis sėti.

 

Abejonės Suomijos nepriklausomybe

Kremliaus propagandos tikslai panašūs ir kitose valstybėse. Pastaruoju metu juos gana skaudžiai ėmė jausti ir Suomija. Artėjant šios šalies nepriklausomybės šimtmečiui, kuris bus minimas 2017 metais, Rusija skleidžia abejones dėl Suomijos nepriklausomybės teisėtumo.

 

Suomiją ir Rusiją, kurios dalis ji kadaise buvo, sieja 1340 km ilgio siena ir krauju nulaistyta istorija. Maskvos žvanginimas ginklais Baltijos jūroje verčia karinio neutralumo besilaikančią ES narę vis labiau nerimauti dėl savo saugumo. Suomijos oro erdvę nuolat pažeidžia Rusijos karo lėktuvai, Karaliaučiuje, prie Lietuvos ir Lenkijos sienų, Maskva dislokavo branduolinius užtaisus galinčias nešti „Iskander“ sistemas, Suomijoje Kremlius vykdo vis intensyvesnį informacinį puolimą.

 

„Manome, jog ši agresyvi Rusijos įtaka yra skirta nepasitikėjimui tarp lyderių ir piliečių sukurti, kad priimtume sau žalingus sprendimus, – svarstė Suomijos vyriausybės komunikacijos vadovas Markku Mantila. – Jis taip pat skirtas įtariai nuteikti piliečius ES atžvilgiu ir perspėti Suomiją nestoti į NATO.“

 

Suomija iškovojo nepriklausomybę nuo Rusijos per 1917 metų bolševikų revoliuciją, bet Antrojo pasaulinio karo metais vos neprarado jos, kai buvo sovietų užpulta ir stojo į žūtbūtinę kovą su Raudonąja armija. Nors per tą karą Suomija neteko dalies savo teritorijos, ji nebuvo prijungta prie SSRS kaip dar viena sovietinė respublika. Nuo tada Suomija ėjo vakarietišku keliu, tačiau apdairiai vengdama konfrontacijos su Maskva.

 

Birželį Sankt Peterburge buvo atidengta atminimo lenta žymiam Suomijos karininkui ir prezidentui Carlui Gustafui Mannerheimui. Jis tarnavo caro armijoje, o paskui vadovavo suomių kovoms su SSRS ir yra laikomas Suomijos pasipriešinimo sovietams simboliu. Šio žmogaus atminimui skirta lenta Sankt Peterburge kaipmat tapo protestuotojų taikiniu. Jie vadino C. G. Mannerheimą žudiku ir nacių talkininku. M. Mantilos žiniomis, į lentą bent kartą buvo šauta, kirsta kriviu, ji kelis kartus apipilta raudonais dažais. Neabejojama, kad tai susiję su pasirodžiusiais pranešimais, neva Lenino bolševikai neturėjo teisės pripažinti Suomijos nepriklausomybės.

 

Maskva griebiasi ir kitokių metodų Suomijos vyriausybei diskredituoti. M. Mantila mini Rusijos žiniasklaidos pranešimus, kad Suomijos valdžia „šaltakraujiškai“ atima vaikus iš rusų šeimų „dėl jų tautybės“. Nors Suomijos vyriausybė ne kartą tai paneigė, viena tokia istorija šimtus kartų buvo pakartota Rusijoje. Kremliaus NTV kanalas paskelbė, kad net patys suomiai baisisi, kaip negailestingai jų valstybė terorizuoja vaikus.

 

M. Mantilos tarnyba iš viso užfiksavo mažiausiai 20 kartų, kai Rusija akivaizdžiai rengė informacines operacijas prieš Suomiją, dar apie 30 atvejų tai buvo labai panašu į tokius veiksmus. M. Mantila įsitikinęs, kad melo kampanija vykdoma sistemiškai – tai ne bloga žurnalistika, o iš centro kontroliuojami veiksmai.