Specialus fondas – panacėja ne visiems

lzinios.lt 2016 12 30

Seime neatsisakoma minties steigti Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondą (PLRPF). Tačiau pritarti konservatorių ir liberalų remiamam projektui valdantieji kol kas neskuba.

lzinios.lt

Idėja kurti PLRPF priklauso opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovams. Sumanymas nesulaukė paramos praėjusios kadencijos Seime, kol kas stringa ir naujajame parlamente.

 

Tačiau iniciatyvos autorius, TS-LKD frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas entuziazmo nepraranda. Jo manymu, pataisytas variantas bus palaimintas ir nuo 2018 metų pradžios PLRPF galės sėkmingai veikti.

 

Valdantieji įsitikinę, kad tiek Rytų Lietuvos, tiek kitų šalies regionų plėtrą labiau skatintų apgalvota regioninė politika, o ne atskiri paramos fondai. Pietryčių Lietuvoje šaknis įleidusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškųjų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai taip pat siūlo sukti kitokiu keliu. Esą regionų padėtis pasikeistų suteikus savivaldybėms daugiau savarankiškumo, pirmiausia – finansinio.

 

Projektą pakoregavo

L. Kasčiūnas tvirtino, kad Pietryčių Lietuvai „pažadinti“ būtinas naujas konkretus instrumentas, nes ankstesni gerokai paseno. Jis džiaugėsi, jog pavyko išspręsti pagrindinę koliziją, anksčiau trukdžiusią priimti įstatymą.

 

„Problema – ne fondo idėja, o tokio darinio santykis su Biudžeto sandaros įstatymu. Pirminiame variante fondas buvo numatytas kaip savarankiškas asignavimų valdytojas. Tokia nuostata sulaukė kritikos. Dabar siūlome, kad fondas veiktų pagal Kultūros rėmimo fondo modelį, o jo asignavimus valdytų Vidaus reikalų ministerija“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino L. Kasčiūnas. Jis apgailestavo, kad Seimas, vos penkiais balsais prieš mėnesį pritaręs neigiamai ankstesnės Vyriausybės išvadai dėl tokio fondo steigimo, nesiėmė iškart svarstyti pataisyto varianto.

 

L. Kasčiūnui mintis steigti regioninį fondą kilo 2012 metais dalyvaujant Seimo rinkimuose Vilniaus-Trakų apygardoje. „Supratau, jog Valdemaro Tomaševskio vadovaujama politinė jėga nesuinteresuota, kad regionas stiprėtų ekonomiškai, atsirastų tiesioginių investicijų. Pagal šį rodiklį Šalčininkų rajonas yra visiškame dugne. Socialiai remtini asmenys čia sudaro 8 proc., kai Lietuvos vidurkis – 4 procentai“, – vardijo TS-LKD atstovas.

 

Anot jo, uždaroje kultūrinėje ir prastos ekonomikos terpėje gyvenančiais žmonėmis daug lengviau manipuliuoti. „Jei regionas stiprės, bus plėtojamas, integruosis į visos šalies gyvenimą, be abejo, iš po kojų išslys rinkimų pamatas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas. Parlamentaro nuomone, Rytų Lietuvai skirtų vyriausybinių programų nepakanka, kad regionas atsigautų. Esą visoms toms programoms trūksta „strateginio žvilgsnio“.

 

Būtinas platesnis žvilgsnis

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininko, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nario Povilo Urbšio teigimu, regionų plėtros politika yra visiškai išderinta.

 

„Kai šalyje buvo panaikintos apskritys, ta politika tapo labai paviršutiniška. Deja, šiandien galima tik konstatuoti, kad skirtumai tarp regionų itin dideli. Tai liudija, jog valstybė nevykdo realios regionų politikos“, – pabrėžė komiteto vadovas. Pasak P. Urbšio, regioninė politika negali apsiriboti vien europinių pinigų naudojimu, juolab kad netrukus jų pradės mažėti. Į plėtrą reikia žiūrėti plačiau – per ekonomiką, kultūrą, švietimą. „Būtina sukurti regionų plėtros strategiją ir ją įgyvendinti. Jei ši politika bus reali, naudos duos ne tik Rytų Lietuvai, bet ir visai šaliai. Ir nereikės kurti jokių fondų“, – kalbėjo P. Urbšys.

 

Reikia stiprinti savivaldą

LLRA-KŠS lyderis europarlamentaras V. Tomaševskis atkreipė dėmesį, kad panašaus fondo steigimas gali prieštarauti teisės aktams. Todėl jis neatmetė tikimybės, jog toks projektas yra „siūlymas dėl siūlymo ar paprasčiausias politikavimas“.

 

Kartu politikas tikino nenorintis menkinti norų remti kultūros ar švietimo projektus. „Regionas yra daugiatautis, o švietimas skirtingomis kalbomis ir kultūra reikalauja daugiau finansų“, – sakė jis. V. Tomaševskis priminė, kad valdžia per septynerius metus taip ir nekompensavo krizės laikotarpiu sumažinto tautinių mažumų mokykloms skiriamo mokinio krepšelio. „Tai būtų realus indėlis. Būtina daryti, o ne kalbėti“, – pareiškė jis.

 

LLRA-KŠS pirmininkas taip pat įsitikinęs, kad pagelbėti vienam ar kitam regionui galima kitaip, nebūtinai steigiant fondus. „Reikia stiprinti savivaldą, paliekant savivaldybėms daugiau finansų. Lietuva šiuo požiūriu pasiekė Europos Sąjungos antirekordą. Per savivaldybes paskirstoma tik 13 proc. lėšų, o kaip pavyzdys rodomose Skandinavijos šalyse – daugiau kaip pusė. Tokiu keliu ir reikia eiti. Juk savivaldybė – tai ir vietos ūkis, kultūra, švietimas, socialinė rūpyba“, – dėstė V. Tomaševskis.

 

Administruotų ministerija

PLRPF veikla būtų plėtojama Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose. Juridinio asmens statuso fondas neturėtų, jį administruotų Vidaus reikalų ministerija.

 

PLPRF lėšas sudarytų valstybės biudžeto asignavimai ir kitos teisėtai gautos lėšos. Fondo pinigais būtų remiama vietos bendruomenių veikla ir naujų kūrimas, stiprinamas pilietiškumas, informacinis raštingumas, skatinama vietos socialinė, sporto ir kultūros veikla, tvarkomos vaikų žaidimo aikštelės, remontuojamos formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigos, puoselėjami etnografiniai architektūros paveldo objektai. Lėšas atrinktiems projektas skirtų PLPRF taryba, kurią sudarytų 11 narių.

 

Fondo pinigai negalėtų būti perduodami į valstybės biudžetą arba naudojami kitoms šalies reikmėms finansuoti, išskyrus atvejus, kai susidaro ypatinga situacija. Per metus nepanaudotos lėšos liktų fondo sąskaitoje ir būtų skiriamos kitais metais numatytiems projektams finansuoti.