Kas kur bėga: rusai – į Lietuvą ar lietuviai į Rusiją?

lzinios.lt 2017 01 24

Vienoje žinomo Rusijos spaudos leidinio publikacijoje teigiama neva Lietuvos žmonės bėga į Rusiją, o iš jos į mūsų kraštą persikėlė ir pilietybę gavo mažiau dešimties asmenų. Naujienų portalas lžinios.lt nusprendė išsiaiškinti, kaip viskas yra iš tikrųjų.

Socialiniuose tinkluose užvirė emocijos, kai buvo paskelbta nuoroda į žinomo Rusijos leidinio publikaciją, kurioje reiškiama nuomonė, kodėl Lietuva nori sienos su Kaliningrado sritimi, ir pašaipiai klausiama: „Kad liaudis į Rusiją nepabėgtų“.

 

Publikacijoje pateikiama informacija neva mūsų šalyje pragyventi tris kartus brangiau, negu kaimyninėje Kaliningrado srityje. Tai grindžiama gruodžio mėnesį Lietuvoje platintais lapeliais, kuriuo palyginimui pateikiami įvairūs skaičiai. Ši istorija Lietuvos žiniasklaidos jau aprašyta, apgaulė atskleista ir paneigta.

 

Publikacijoje rašoma, kad siena tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities bus 135 km ilgo. Esą mūsų krašto „liaudžiai“ paslaptingai paaiškinta, jog tai bus užkarda kontrabandai ir nelegaliai migracijai. „Kokią tokią kontrabandą? Į kokią pusę Vilnius nori stabdyti migraciją?“ – klausiama rašinyje.

 

Rusijos žiniasklaidos leidinyje skelbiamos ir tokios neva tikros žinios: „Pagal lietuvišką statistiką pastaraisiais metais į šią šalį atvyko ir pilietybę gavo 8 asmenys. O į priešingą pusę – Rusiją – visam laikui išvyko 180 Lietuvos piliečių.“

 

„Štai taip dirba propaganda“

Vienoje „Facebook“ diskusijoje šia tema nuomonę reiškė rusai, kadaise ar ne taip seniai persikėlę gyventi į Lietuvą. Vertėjas ir žurnalistas Nikita Kobrinas atkreipė dėmesį į manipuliaciją, kad Rusijos spaudos leidinio publikacijoje lyginami skirtingi dalykai – suteikta Lietuvos pilietybė ir iš mūsų šalies į kaimyninę išvažiavę žmonės. Ir mano, kad lyginant į Rusiją išvykusius ir į Lietuvą atvykusius gyventi asmenis, skaičiai būtų ne pirmųjų naudai. N. Kobrinas reziumavo: „Štai taip dirba propaganda“.

 

Jis patikino, kad asmeniškai pažįsta bent pusę šimto iš Rusijos į Lietuvą persikėlusių gyventi žmonių. Jie persikėlė į mūsų kraštą, nors neturi lietuviškų šaknų. „Tai Rusijos žmonės, kurie, kaip iš aš savo metu, dėl skirtingų priežasčių nusprendė išvažiuoti iš Rusijos“, – teigė N. Kobrinas. Kiti diskusijos dalyviai taip pat rašė, kad asmeniškai pažįsta daugiau kaip 8 į Lietuvą iš Rusijos perskėlusius gyventi žmonės. O viena rusė teigė pastebėjusi tendenciją, kad Rusijos žiniasklaida pastaruoju metu itin dažnai rašo apie Baltijos regiono migracijos krizę ir mano, kad tos šalies valdžia davė metodinį nurodymą tai daryti.

 

Rusai prašo politinio prieglobsčio

Europos migracijos tinklo svetainės duomenimis, 2014 metais Lietuvos pilietybę gavo 49 asmenys iš Rusijos, 2015 metais – 38 asmenys iš šios šalies. 2016 metų duomenų dar nėra.

 

Kaip pranešė Migracijos departamentas, 2016 metais atkūrimo tvarka Lietuvos pilietybė gavo 109 asmenys (turintys Rusijos pilietybę, bet ne atvykę iš Rusijos). Kitais pagrindais – natūralizacija, supaprastinta tvarka ir kt. – duomenys bus žinomi kitą mėnesį.

 

Pagal lzinios.lt surinktą informaciją, iš visų užsienio šalių būtent Rusijos piliečiai labiausiai veržiasi į Lietuvą, prašo leidimo gyventi, siekia politinio prieglobsčio

 

Lietuvos migracijos departamento duomenimis, 2014 metais Rusijos piliečiai pateikė 26 pirmus prašymus ir 38 pakartotinus suteikti prieglobstį. Tais metais pabėgėlio statusą gavo 11 asmenų, papildomą apsaugą – 37 asmenys.

 

2015 metų statistika tokia: 31 pirmas Rusijos piliečių prašymas ir 6 pakartotiniai gauti prieglobstį mūsų šalyje. Politinis prieglobstis buvo suteiktas 9 asmenims, dar 5 – paskirta papildoma apsauga.

 

Per 2016 metų pirmą pusmetį buvo priimta 19 Rusijos piliečių prašymų suteikti prieglobstį. Šešiems atvykėliams iš šios šalies buvo suteiktas pabėgėlio statusas. 2016 antro pusmečio duomenų dar nėra.

Kreipiasi tūkstančiai Rusijos piliečių

Iš visų užsienio šalių būtent Rusijos ir Ukrainos piliečių daugiausia kreipiasi leidimo dėl laikino ar nuolatinio gyvenimo Lietuvoje ir tokius gauna.

 

2014-aisiais Rusijos 5577 piliečiai kreipėsi su prašymu išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. To norėjo 4744 Ukrainos ir 4174 piliečių. Kitų šalių atstovų prašymai skaičiuojami ne tūkstančiais, bet šimtais.

 

2014 metais pagal Rusijos piliečių prašymus jiems buvo išduoti Rusijos 3164 leidimai laikinai gyventi mūsų šalyje.

 

Ukrainos piliečiams – 2479, o Baltarusijos – 1640, kitų šalių asmenims – po kelis šimtus.

 

2015 metais 4260 Rusijos piliečiai pageidavo gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Tokių Ukrainos piliečių buvo 5442, Baltarusijos – 3845. Tais metais 2224 Rusijos piliečiams buvo leista laikinai gyventi mūsų šalyje, Ukrainos – 2989, Baltarusijos – 1388.

 

Nori nuolat gyventi

2014 metais 261 Rusijos pilietis pageidavo gauti leidimą nuolat gyventi mūsų krašte. Tai didžiausias skaičius iš visų užsienio šalių. 246 tokie prašymai buvo patenkinti.

 

Ilgalaikio gyvenimo Lietuvoje tais metais prašė 144 Ukrainos ir 134 Baltarusijos. Kitų šalių – kiek daugiau ar mažiau nei po 10 asmenų.

 

2015-aisias 213 Rusijos piliečių pateikė prašymą nuolatiniam gyvenimui Lietuvoje. Taip pat daugiausia iš visų užsienio šalių. Ukrainos piliečiai pateikė 188 tokius prašymus, Baltarusijos – 92, kitų šalių – po keliolika ar keletą.

 

Buvo išduoti 196 leidimai Rusijos piliečiams nuolat gyventi Lietuvoje.

 

Abiem kryptimis

Pagal Migracijos departamento svetainėje pateikiamus duomenis, 2014 metais į Rusiją persikėlė 462 Lietuvos piliečiai, o gyventi į mūsų šalį atvyko 1496 Rusijos piliečiai, tai yra 1034 daugiau. 2015 metais į Rusiją gyventi išvyko 549 Lietuvos piliečiai, o iš šios šalies į Lietuvą – 696 Rusijos piliečiai, tai yra 147 daugiau. Tai yra per pastaruosius keletą metų į mūsų šalį atsikėlė 1181 Rusijos piliečiais daugiau, negu ten persikėlė Lietuvos piliečių.

2016 metų duomenų kol kas nėra.

 

Europos migracijos tinklo svetainės duomenimis, 2014 metais iš Rusijos į Lietuvą reemigravo, tai yra išvažiavo, bet po to grįžo, 449 asmenys, 2015-aisiais – 405 asmenys.