V. Landsbergis. Tarp dviejų rinkimų

2017 02 01

Formuojasi naujas Lietuvos Seimas - gerokai kitoks, nes anas buvo pabodęs. Pasitikrins ir politinės partijos, tarp jų šiandien svarbiausioji Tėvynės sąjunga - TS. 

Socialistiniai demokratai dar be sukauptos demokratinės patirties. Buvo pripratę, kad šefas taria, ir kvit. Valstiečiai - dar ne partija, tik parlamentinė dauguma. Jos demokratiniai procesai dar ateityje. Tad pažvelkime, pasidarykime po centro dešinę - TS, ta santrumpa patogesnė.

Čia pirmaeilis dabarties uždavinys būtų neapsijuokti. Jei mėgausimės tarpusavio priekabiavimais, tikrai palengvinsim darbą politiniams oponentams. Taip atsitiktų praradus orumą ir stilių. Tą jau matėme Seimo rinkimų interpretacijose.

Stebintieji procesus žino, kad centro dešinei partijai nepakanka gauti daugėliau balsų. Būtina laimėti didele persvara. Kitu atveju - susivienijusi kairė plius "tretieji ešelonai" vis vien sulipdys savo daugumą. Rinkimai tęsiasi po rinkimų - trečiasis rinkimų ratas. Ir laikotarpis iškart po rinkimų - jei tavęs nekvietė į koaliciją - tai jau pasirengimas kitiems rinkimams. Pirmiausia - brandos ir vidinės konsolidacijos išmėginimas. Kadangi partijų viduje irgi vyksta asmenų bei grupių varžybos, tai nelaimėjusieji, užuot susitelkę, kitkart ieško kaltų aplink save, puoselėja vidinius revanšus. Daug galimybių pakenkti sau kaip partijai, ir to nepraleidžiame.

Dar vis gerai prisimenam kaip TS, neva laimėjusiai pirmąjį ratą nedidele persvara prieš valstiečius (o kur dar kiti – vis vien susidės kupeton), buvo atkakliai peršama defetizmas. Pučiama bloga antroji, ne pirmoji, vieta, ir kai kurie įskaudinti asmeninės nesėkmės patys noriai kenkė partijos įvaizdžiui. Nepatenkintieji neseniai išrinktuoju nauju partijos pirmininku irgi pajuto progą įspirti. Tai jis kaltas, kad aš apygardoje nelaimėjau. Arba vėl - kodėl neįsiprašėm į valdančią koaliciją, kur mūsų nekvietė? Gal būčiau gavęs ministro batus ir portfeliuką. Šiaip jau žmonės po pastarųjų skandalų tiesiog pasako: kaip gerai, kad neįsivėlėt.

Tačiau ši žalinga partijai paskirų veikėjų laikysena tęsiasi. Kai kurie gal mano, kad priekabiauti tarpusavy darant asmeninius kūlvirsčius (lyg niekas neprisimintų, ką vakar kalbėjai) yra patrauklu ateities rinkėjams. Vargu. Daliai jų tai tikrai atrodys apgailėtina. Čia gelbėtų elgesio kultūra, nuoširdus kolegiškumas be agresijos. Kol kas atrodo, kad trijulė turi bendrą uždavinį. Tai Gabrieliaus eliminavimas.

Juk nepanašu, kad Žygimantas varžytųsi su Paulium, ar Paulius su Mykolu. Puldinėjamas, priekabiaujamas Gabrielius. Schemos žinomos: jokiu būdu neleisti nepageidautinojo pergalės pirmame rate. O paskui – jau trys resursai prieš vieną. Matėm. Šio manevro sėkmės atveju Tėvynės sąjunga netenka turėto visuomeninio proveržio. Nė vienas trijų pavienių pretendentų netemps kaip vilties vardas. Esamo atsisakius, partija liktų neadekvati, pavargusi mišrainė. Dar ir geografiškai ardoma, toleruojanti vieno rajoninio skyriaus

separatizmą ir šantažą: jei partijos vadovybė neleis korupcijos, išeinam kolektyviai į laukus! Tada „jums“ blogiau.

Kažin, ar tikrai taip. Palyginkime, kaip man atrodo: geriau Gruzija be Abchazijos ir Ukraina be Donbaso, negu abi pūdomos iš vidaus. O Lazdijų separatistų, girdėjau, atsisakė net valstiečiai. Padorumo bruožai. Yra pykstančių, kad Tėvynės sąjungos pirmininkas turi savo nuomonę ir liniją, kurią dar palaiko Prezidiumas. Tačiau vienybės kitkart pristinga, kaip tuo skaudžiu klausimu dėl užmušto vaiko ir vaikų apsaugos įstatymo. Nereikėjo leisti atidėliojimo. Ak, atiminės vaikus... Tada ateina giltinė ir atima savaip.

Vienu lietuviuku mūsų išmirštančioje tautoje daugiau ar mažiau, tad dabar gal nesvyruok, frakcijos vienybe? Bet ir vėl sušvinta pasikartojąs reiškinys: doktrina prieš žmoniškumą. Doktrinas, beje, reikia tikrinti būtent žmoniškumo prasme, kitaip „vertybininkai“ išvirs fariziejais ir davatkomis. Galų gale – sekta. To nelinkėčiau. Reikia ne sektų ir jų rietynių, o atviro žmoniškumo sąjūdžio. Reiktų Tėvynės sąjungai išties vertybinių, ne doktrininių, rekolekcijų. Ir kad kandidatai į vadovus pasisakytų savo asmeninėmis filosofijomis. (Panaudokim suvažiavimą?) Pamatytume, kas kiek turi demokratijos ir kiek - krikščionybės. Nemeluok, nevok, gerbk savo tėvą ir motiną, turėk širdyje daugiau meilės.

Keturi kandidatų pranešimai grąžintų mus prie tapatybės dalykų. Bet svarbiausias pranešimas - elgsena. Tegul mus atpažįsta ne pagal šūkius, o iš elgesio. Kaip žmonėms atrodys varžovai, ir kaip - iš jų būrelio - visa TS. Mažiau panašumo į peštukų regbi, to būtent linkiu TS. Dabar lyg trys varžovai mano, kad reiktų keisti pirmininką į bet kurį iš jų, o ketvirtas - kad Lietuvoj sumaišties gana, yra aktualesnių valstybei ir vaikams klausimų.

O tie, kurie spintose laiko griaučių, teatsikrato jų arba nors įspėja kovos draugus. Išorės varžovai juk ištrauks viską, kad smogtų mūsų partijai. Raginu balsuoti su protu ir atjauta mūsų didelei bendruomenei, atlikim pareigą neužsiprogramavę tęstinėms tarpusavio stumdynėms.