Andrejus Piontkovskis: „Rusijos tikslas – be triukšmo ir dulkių praryti Baltarusiją“

lrytas.lt 2017 02 07

Garsus Rusijos apžvalgininkas žurnalistas mano, kad Aliaksandras Lukašenka, nepaisant visų savo nuodėmių, pateks į istorijos vadovėlius kaip Baltarusijos nepriklausomybės tėvas.

delfi.lt

Rusijos žurnalistas ir politinis veikėjas Andrejus Piontkovskis, priverstinai dabar gyvenantis ne savo Tėvynėje, laiko A.Lukašenką vienu iš ryškiausių politikų posovietinėje erdvėje. Apie tai jis pareiškė interviu portalui „rusmonitor.com“, kuris pasirodė vasario 4 dieną.

Tokio palankaus įvertinimo Baltarusijos prezidentas sulaukė ryšium su tuo, kad jis „daugiau nei dvidešimt metų sėkmingai priešinasi atkakliems Rusijos valdžios (iš pradžių B.Jelcino, o paskui ir V.Putino) bandymams praryti Baltarusiją, inkorporuojant ją į Rusijos Federacijos sudėtį kaip vieną iš subjektų“.

Kaip teigia A.Piontkovskis, A. Lukašenka priešinasi šiam scenarijui nuo pirmųjų dienų, kai stojo prie valstybės vairo, gindamas, aišku, savo valdžią, bet tuo pačiu metu jis gina ir savo šalies nepriklausomybę. „Manau, kad nepaisant visų jo padarytų klaidų ir net nusikaltimų, į visus istorijos vadovėlius jis pateks kaip Baltarusijos nepriklausomybės tėvas, – įsitikinęs publicistas. – Štai ir dabar A.Lukašenka sąmoningai pasirinko konflikto su Maskva paaštrinimą, suteikdamas jam viešumo, kai septynias valandas įtikinamai rodė, kad kalbama ne apie dujų, naftos, krevečių, avokadų ar jautienos kainas – tai šalies nepriklausomybės klausimas.

Jeigu jis to nebūtų padaręs, tai buvo didelė rizika, kad aparatinėje, užkulisinėje kovoje V.Putinas jį būtų įveikęs ir įvykdęs valstybinį perversmą – ne vėliau kaip per vadinamąsias Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas, numatytas šiais metais.

Dabar A.Lukašenka pareiškė visam pasauliui, kad Baltarusijos suverenitetui grasina V.Putino Rusija ir kad jis, kaip Baltarusijos prezidentas, gins šį suverenitetą“.

A.Piontkovskio nuomone, šį klausimą iškėlęs viešumon A.Lukašenka pasinaudojo geriausiu, jei ne vieninteliu būdu maksimaliai apsunkinti „Baltarusijos užgrobimo operaciją, kurią jau seniai planavo Kremlius“.

Paklaustas, ką savyje slepia Rusijos įvestas pasienio režimas su Baltarusija, A.Piontkovskis atsakė:

„Tai yra sąmoningas žingsnis didinant politinę įtampą, visuomenės nuomonės parengimas tam, kad „broliška Baltarusija“ gali tapti priešu, kaip atsitiko su „broliška Ukraina“. Atkreipkite dėmesį į mūsų (čia: Rusijos. – Red.) propagandą – tai labai rimtas barometras. O šiandien tai yra atvira antilukašenkiška, antibaltarusiška propaganda ir viešosios nuomonės pumpavimas, kas gali būti laikoma hibridinio karo dalimi. „Ekspertų ir politologų“ pasisakymai, pokalbių šou, „analitinės“ programos ir publikacijos pastarosiomis dienomis primena 2013 –2014 metų antiukrainietišką retoriką.

A.Piontkovskio nuomone, Baltarusijos prarijimas – svarbiausias visos Rusijos politikos, pradedant Jelcinu, tikslas. „Ir tai puikiai supranta ir suprato A.Lukašenka, kuris tai gudrumu, tai užsispyrimu 20 metų tam priešinasi, – aiškina analitikas. – Ir Kremliuje tai taip pat puikiai suprato, supranta ir mato būtent jame pagrindinę kliūtį šio prarijimo kelyje. Galiausiai, 2017 metais nusprendė atsikratyti šios kliūties, tyliai, „be triukšmo ir dulkių“.

Tačiau A.Lukašenka tai pamatė ir nutarė aplenkti. Ir iš esmės vakar (turimas galvoje penktadienį vykęs „Ilgas pokalbis su prezidentu“. – Red.) jis kreipėsi į visą pasaulį pagalbos. Ir į Vakarus, ir į Kiniją, kuri, beje, Baltarusijoje turi rimtų ekonominių ir politinių interesų. Dabar jau tyliai „paskandinti išvietėje“ (A.Piontkovkis pavartojo garsiąją V.Putino frazę „zamočitj v sortyrie“. – Red.) Batkos nepavyks“.

Parengė Leonas Grybauskas