Dar kartą gavo sąjungininkų garantijas: Lietuvos laisvė niekada daugiau nebus paaukota

alfa.lt 2017 02 07

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino į Lietuvą atvykusius pirmuosius NATO priešakinių pajėgų bataliono karius iš Vokietijos, Belgijos ir Nyderlandų.

alfa.lt   E. Blaževič nuotr.

Oficialios ceremonijos Rukloje metu Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke išsirikiavo dalis jau dislokuotų NATO karių Lietuvoje, rikiuotės aikštėje taip pat dalyvavo į Lietuvą pratybų laikotarpiui atvykę Jungtinių Amerikos Valstijų ir Čekijos rotacinių pajėgų kariai bei Lietuvos kariuomenės vienetų kariai.

 

Karius taip pat sveikino ir Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen, kuri teigė, kad visos NATO narės yra pasiruošusios besąlygiškai vykdyti Aljanso įsipareigojimus. Ministrė užtikrino, kad Lietuvos nepriklausomybė niekada nebebus paaukota.

 

„Lietuva niekada nebebus viena. Jos žmonių ateitis yra užtikrinta didžiausio visų laikų karinio Aljanso. Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė niekada daugiau nebus paaukota. Visi Lietuvos sąjungininkai vykdo Aljanso įsipareigojimą be jokių kompromisų", – sakė U. fon der Lejen.

 

Dėl Rusijos intervencinių veiksmų Ukrainoje ir pasikeitusios saugumo aplinkos regione Varšuvos NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai priėmė sprendimą nuo 2017 m. trijose Baltijos valstybėse ir Lenkijoje sustiprinti sąjungininkų buvimą dislokuojant po NATO priešakinių pajėgų bataliono dydžio kovines grupes.

 

NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje vadovaus Vokietija. 2017–2018 metų laikotarpiui batalione tarnaus Vokietijos, Norvegijos, Nyderlandų, Belgijos, Liuksemburgo, Kroatijos ir Prancūzijos kariai, iš viso – apie 1 200 karių.

 

Prezidentė įvertino šalies gynybą: šiai dienai mes manome, kad atgrasymo priemonės yra pakankamos

Gynybos sutartis su Jungtinėmis Valstijomis (JAV) skirta pademonstruoti partneriams, kad Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas, sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri tikisi, kad Seimas sutartį ratifikuos skubos tvarka jau per neeilinę sesiją, vasario 14 dieną.

 

„Taip, aš paprašiau skubos. Tai reiškia, tikiuosi, kad bus neeilinėje sesijoje, norėtume užbaigti šį procesą kuo greičiau, kad parodytume ir pademonstruotume JAV ir kitiems NATO partneriams, jog Lietuva yra pasirengusi priimti NATO kolegas ir kartu vykdyti pasiruošimą šalies gynybai“, - sakė D. Grybauskaitė žurnalistams antradienį.

 

Susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis, apibrėžiantis šios šalies karių ir civilinio komponento bei jų šeimos narių statusą, teises ir pareigas Lietuvoje, neprieštarauja Konstitucijai, nes juo nėra numatoma steigti užsienio šalių karinių bazių mūsų šalyje.

 

Prezidentė NATO partnerių įsitraukimą į Lietuvos gynybą įvertino, kaip pakankamą, bet pažymėjo, kad jei grėsmės didėtų, reikėtų papildomų priemonių.

 

„Šiai dienai mes manome, kad atgrasymo priemonės yra pakankamos, bet jeigu būtų demonstruojama papildoma agresija prie mūsų sienų, žinoma, mes investuosime į didesnį atgrasymą ir diskusijas NATO. Tam, žinoma, mums reikia galiojančių gynybos planų mūsų regionui, ir išaugusių grėsmių atveju - didesnio atgrasymo, bet dėl konkrečių priemonių bus sprendžiama per diskusijas su aljanso nariais ateityje“, - sakė D. Grybauskaitė Rukloje, kur sveikino į Lietuvą atvykusius tarptautinio Vokietijos vadovaujamo NATO bataliono karius.

 

Po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos JAV pratybų tikslais Lietuvoje rotuoja kuopos dydžio karių kontingentą, taip pat NATO rytinio flango valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, yra iš anksto dislokavusi karinės technikos.