Kazachstanas per kalbą atsikrato sovietinio palikimo

lzinios.lt 2018 05 08

Siekdamas nusikratyti Rusijos įtakos ir įtvirtinti kazachų, kaip nepriklausomos ir modernios tautos, tapatybę, prezidentas Nursultanas Nazarbajevas keičia kazachų kalbos abėcėlę – nuo kirilicos bus pereita prie lotyniškų rašmenų.

Kazachstano vyriausybė pernai paskelbė, kad per septynerius metus šalis pereis nuo kirilicos rašmenų prie lotyniškų, tačiau sulaukė gyventojų kritikos. Tai retas atvejis Nursultano Nazarbajevo geležiniu kumščiu dešimtmečius valdomoje buvusioje sovietinėje Vidurinės Azijos šalyje.

Iš pradžių naujojoje abėcėlėje specifiniams kazachų kalbos garsams pažymėti buvo siūloma vartoti apostrofus. Tai ir nepatiko gyventojams, nes atrodė itin bjauriai. Kiti skundėsi, kad apostrofai neleis įvesti kazachiškų žodžių į „Google“ paiešką arba kurti grotažymių tviteryje. Internete kilo audra protestų ir pašaipų. Vienas režisierius net sukūrė muzikinį filmuką, kuriame šaipėsi, kad su apostrofais kazachų kalba tampa neperskaitomu raizginiu. N. Nazarbajevo sumanymą kritikavo visi Kazachstano intelektualai.

 

Nors opozicijos prezidentui nėra, į nuotaikas visuomenėje jis įsiklauso. Tad pristatoma antroji rašybos versija, kur nebėra apostrofų, o virš raidžių atsirado ženklai. Taip, pavyzdžiui, Kazachstano Respublika, užrašyta pagal pirmąją versiją Qazaqstan Respy’bli’kasy, pašalinus apostrofus, rašoma Qazaqstan Respýblıkasy.

 

Visiškai pereiti prie lotynų abėcėlės Kazachstanas planuoja iki 2025 metų. Tai ambicingas tikslas šalyje, kurioje dauguma gyventojų geriau kalba rusiškai nei kazachiškai. Ir tai labai brangiai kainuos.

Elitas geriau kalba rusiškai

2016 metų duomenimis, etniniai kazachai sudaro apie du trečdalius gyventojų. Tačiau ilgi sovietinio valdymo dešimtmečiai paliko savo pėdsakus – rusiškai laisvai kalba kone visi (94 proc.) iš daugiau nei 18 mln. Kazachstano piliečių. Laisvai kazachiškai kalba 74 proc. gyventojų.

 

Kokia kalba dažniau vartojama, priklauso nuo aplinkos. Rusiškose šiaurinėse provincijose ir miestų centruose, tokiuose kaip Almata ir sostinė Astana, rusų kalba girdėti tiek gatvėje, tiek valstybinėse įstaigose, o pietuose ir vakaruose dažniau skamba kazachų.

 

Tai, kad iki šiol kazachų kalba buvo rašoma kirilica, o šalies elitas kalba rusiškai, – Sovietų Sąjungos valdymo palikimas. Kaimyninės šalys siekė jo atsikratyti iškart po SSRS subyrėjimo 1991 metais, kai tapo nepriklausomos. Pavyzdžiui, Azerbaidžanas jau kitais metais išleido vadovėlius lotyniškais rašmenimis. Turkmėnistanas tą patį padarė 1993-iaisiais. Tačiau šios šalys turėjo mažesnes rusakalbių mažumas ir joms buvo lengviau. Kazachstanas nusprendė to imtis beveik po trijų dešimtmečių, kai jau buvo visiškai kitokia ne tik ekonominė, bet ir demografinė aplinka. Per pastaruosius du dešimtmečius ji pasikeitė kazachų naudai. Daug rusų išvyko, ir jų skaičius Kazachstane sumažėjo nuo 40 proc. iki 20 proc. šiuo metu.

 

Iš tiesų šio pokyčio kainą numatyti itin sunku. Pasak valstybinės žiniasklaidos, vyriausybės biudžetas septynerių metų laikotarpiui, suskirstytam į tris etapus, sieks maždaug 218 mlrd. tengių (664 mln. dolerių). Apie 90 proc. šių pinigų bus skirta švietimo programoms ir vadovėlių leidybai. Vadovėliai ir pratybų sąsiuviniai pradedami rengti lotyniškais rašmenimis jau šiemet, o nuo 2020-ųjų mokytojai visoje šalyje pradės mokyti naujosios abėcėlės ikimokyklinukus ir pirmokus. Kasmet pridedant po vieną aukštesnę klasę iki 2025-ųjų bus pereita prie visuotinio lotyniškų rašmenų vartojimo švietimo sistemoje. Tačiau pinigų reikės ir keičiant kompiuterių programų rašmenis, keliant mokytojų kvalifikaciją, taip pat keičiant įvairiausius užrašus, iškabas bei ženklus, perrašant galybę dokumentų.

Laisvai rusiškai ir kazachiškai kalbantis prezidentas N. Nazarbajevas vasario pabaigoje nurodė, kad ministrų kabineto posėdžiai turi vykti kazachų kalba. Kadangi valstybės reikalai ilgai buvo tvarkomi rusų kalba, Kazachstano pareigūnai dažnai geriau kalba rusiškai negu kazachiškai. Per vieną televizijos transliuotą posėdį buvo akivaizdu, kad vyriausybės nariams sunku dėstyti savo mintis. Kai kurie jų net naudojosi ausinėmis vertimui klausyti.

 

Į lotynų rašmenis turės būti išverstos ir piliečių tapatybės kortelės, pasai, spausdinti įstatymai bei taisyklės, visi vyriausybiniai dokumentai. Tai bus daroma antrame ir trečiame perėjimo etape, o kiek kainuos – dar neaišku. Žinoma tik tiek, kad naujas pasas atsieina maždaug 60 dolerių, nauja tapatybės kortelė – 1,50 dolerio. Paskutiniame etape, nuo 2024 metų, prie lotynų abėcėlės turės pereiti visas verslas ir valstybinė žiniasklaida. Tam prireiks išmokyti žmones, pakeisti infrastruktūrą, įmontuojant į kompiuterius naujuosius rašmenis. Privatus sektorius už visa tai privalės sumokėti pats.

Vyresniems žmonėms gali būti sunku skaityti ir rašyti naujuoju lotynišku raštu, tad viešasis sektorius turi būti pasirengęs dirbti keliomis kalbomis, ypač raštu: rusiškai, kazachiškai kirilica ir kazachiškai lotynų abėcėle, todėl, manoma, gali tekti net samdyti vertėjų.

 

Jaunimas – už lotynišką rašybą

Vis dėlto šalis pasirengusi už visa tai mokėti, nes abėcėlės keitimą laiko nacionalinės tapatybės, kurios iki šiol ieško, klausimu. Yra daug spėlionių, ar šis N. Nazarbajevo sprendimas rodo santykių su Rusija atšalimą. Manoma, kad lotyniška abėcėlė susilpnins Kazachstano prekybos ryšius ir su kitomis posovietinėmis šalimis. Ekonomistai teigia, jog apie 10 proc. Rusijos, Kazachstano ir Ukrainos prekybos lemia bendra šioms šalims rusų kalba. Kartais ji nusako tą pačią kultūrą bei mentalitetą. Be to, rusiškai kalbantys kazachai turi daugiau galimybių įsidarbinti visose šiose šalyse.

Kita vertus, lotyniški rašmenys padės Kazachstanui geriau integruotis į Vakarų pasaulį. Vienas toks pavyzdys yra Turkija, 1928 metais perėjusi nuo arabiškų prie lotyniškų rašmenų.Vėliau ši musulmoniška valstybė suartėjo su Europos Sąjunga ir net pradėjo derybas dėl narystės joje, bet prie jos vairo stojus autokratiškam lyderiui pasuko kitu keliu. Vis dėlto Turkija nuo seno laikoma šalimi, kurioje kalbos ir teisės modernizavimas atvedė šalį prie šiandieninės ekonominės galios. Pažangą lėmė didėjantis raštingumas ir tvirta respublikos įkūrėjo Atatiurko ranka visuose visuomenės gyvenimo reikaluose. Kai Turkija perėjo prie lotyniškų rašmenų, juos suprato tik labai mažai turkų. Tačiau Atatiurkui reikėjo išsilavinusių žmonių, ir naujoji abėcėlė buvo švietimo plėtros dalis.

 

Kazachstano atveju labiau siekiama atsiriboti nuo sovietinės praeities. Savo rašmenų kazachų kalba neturi ir visuomet vartojo svetimus. Kazachai pradėjo rašyti kirilica nuo 1940 metų, nors prieš tai, iki praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio, vartojo arabiškus rašmenis, o vėliau – lotyniškus. Kirilica jiems siejasi su sovietų valdymu. Perėjimas prie lotyniškos abėcėlės yra politinis žingsnis, siekiant parodyti, kad Kazachstanas yra nepriklausoma ir moderni valstybė bei tauta. Perėjimą prie lotyniškų rašmenų ypač remia Kazachstano jaunimas. 2007 metais tam pritarė 47 proc. jaunosios kartos nuo 18 iki 25 metų, o 2016 metais skaičius pašoko iki 80 procentų. Nors N. Nazarbajevas pabrėžia, kad kirilicos atsisakymas visai nesusijęs su rusų kalba ir rusakalbiais, tam labiausiai prieštaravo Maskva ir Kazachstano etniniai rusai. Rusijos stačiatikių bažnyčia ir nacionalistai tvirtino, kad tai puolimas prieš rusų kultūrą. 77 metų N. Nazarbajevas, jau 26 metus valdantis pirmasis ir iki šiol vienintelis Kazachstano prezidentas, abėcėlės keitimą pavadino „ne tik mūsų protėvių svajonės išsipildymu, bet ir jaunosios kartos keliu į ateitį“. Prezidentui priskiriami nuopelnai, kad jis pavertė Kazachstaną stabiliausia ir turtingiausia valstybe regione, kuriame dominuoja ekonominis atsilikimas ir politiniai neramumai.

 

Nors ir palaiko gerus santykius su Rusija, nuo pat 1991 metų, kai tapo nepriklausomas, Kazachstanas po truputį tolsta nuo Maskvos politinės ir kultūrinės hegemonijos. N. Nazarbajevas po truputį įtvirtina kazachų kalbą kaip pagrindinę švietimo sistemoje, o anglų pakėlė į tokį patį lygį kaip rusų mokyklose mokantis užsienio kalbos. Šalyje rodomi filmai kazachų kalba ir televizijos programos, atgaivinama kazachų kultūra ir seniai išnykusios klajoklių tradicijos.