Norėdami sumažinti žmonijos kančias, privalome pastebėti Dievo dovanas

bernardinai .lt 2018 08 01

Negalėjau nepastebėti vakar dienos laikraščio antraštės, kuri skelbė: „Religijos praradimas gali smarkiai prisidėti prie jūsų gerovės“.

bernardinai.lt

Bristolio ir Tenesio universitetų akademikai, ištyrę 109 pasaulio valstybių ekonomikas XX amžiuje, paskelbė, kad tos šalys, kurios tapo sekuliaresnės, taip pat tapo ir turtingesnės – jei ne dvasiškai, tai materialiai.

Tam tikra prasme tai yra tiesa. Nors mes turėtume prisiminti, kad būtent italų katalikai XV amžiuje sukūrė modernią bankininkystės sistemą ir, kaip pažymėjo didis sociologas Maxas Weberis, kad gimtų kapitalizmo dvasia, prireikė protestantiškosios etikos, nors dabar žmonės ir gali išsiversti be jos.

 

Tačiau, kaip pripažino ataskaitos autoriai, ekonominį augimą lėmė ne tiek sekuliarizmas, kiek individualių žmogaus teisių plėtra. Nors Prancūzijos revoliucija apie teises mąstė sekuliariais terminais, angloamerikietiškoji tradicija žvelgė atvirkščiai. Savo inauguracinėje kalboje Johnas F. Kennedy aistringai paskelbė, kad „žmogaus teisės kyla ne iš valstybės geranoriškumo, o iš Dievo rankų“.

 

Faktas yra tai, kad ar mes esame religingi, ar sekuliarūs, ar šiek tiek vieno, šiek tiek kito, yra verta pripažinti ekonominio augimo moralines dimensijas. Per pastaruosius 20 metų skurde gyvenančių žmonių skaičius pasaulyje sumažėjo perpus. Tai yra beprecedentis pasiekimas mažinant žmonių kančias.

 

Vėlgi, kaip pažymėjo Motesqieu, prekyba yra vienintelė geriausia alternatyva karui. „Natūralus komercijos padarinys yra taika“, – rašė jis. Maža to, kaip vizito Londone metu pareiškė Voltaire’as, ten, kur randi prekybą, taip pat randi ir toleranciją. 

 

Ir galiausiai rinkos ekonomika yra geriausia kol kas išrasta žmogaus kūrybiškumo paskata.

 

Tačiau taip pat susiduriame ir su moraliniais iššūkiais. Rinkos geriau geba kurti gerovę, nei ją sąžiningai paskirstyti. Be to, yra tam tikrų dalykų, kaip kad žmogaus orumas, kurio pinigams neturėtų būti leidžiama nupirkti.

 

Išėjimo knygoje Mozė kalba apie išsilaisvinimą iš vergijos, ką Nelsonas Mandela yra pavadinęs „ilgu žygiu į laisvę“. Tačiau Pakartoto įstatymo knygoje jis teigia, kad yra dar didesnis iššūkis – turtai. Jie gali paskatinti tave pamiršti, iš kur esi ir kokias atsakomybes turi.

 

Kaip teigia jis, mes galime tapti palaiminti dėl trijų dalykų. Reikia dėkoti Dievui už tai, ką turi. Reikia padėti tiems, kurie turi mažiau. Be to, dera naudotis Dievo dovanomis tam, kad sumažintume žmonijos kančią. Tai yra kelias pasiekti, kad ekonominis augimas taptų palaiminimu mums visiems.

 

Pagal rabbisacks.org parengė Donatas Puslys