Vizito pabaigoje – netikėtas popiežiaus perspėjimas: Baltijos šalys visada yra pavojuje

delfi.lt 2018 09 26

Popiežius Pranciškus sako suprantantis Baltijos šalims nuolat gresiantį pavojų, nepaisant to, kad Lietuvai, Latvijai ir Estijai jau pavyko politiškai įsitvirtinti Vakaruose.

delfi.lt   D. Pipo nuotr.
Katalikų bažnyčios vadovas po keturių dienų vizito Baltijos šalyse teigė, kad siekdamos būti tvirtos šios tautos turi atsigręžti į savo šaknis, įvertinti nacių ir sovietų invazijų tragišką istoriją, ir siekti dialogo pasitelkiant kultūrą.

 

Šventasis Tėvas pripažino, kad apsilankymai Vilniaus vietose, kur buvo getas ir KGB kalėjimas, jį sugniuždė ir privertė daug galvoti apie žmonių žiaurumą.

Tai pontifikas žurnalistams sakė antradienio vakarą grįždamas į Romą, kai buvo paprašytas paaiškinti šeštadienį Vilniuje išsakytą kvietimą Lietuvai tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

 

„Akivaizdu, kad jūs politine prasme esate Vakarų dalis. Priklausote Europos Sąjungai. Jūs tiek daug pastangų įdėjote prieš įstodami į ES. Po nepriklausomybės paskelbimo jūs iš karto stropiai atlikote visas užduotis ir tai nebuvo lengva. Jums pavyko įstoti į ES ir tai yra buvimas Vakarų dalimi. Taip pat esate NATO dalis“, – žurnalistams lėktuve sakė popiežius.

 

„Tačiau žvelgiant į Rytus – tai irgi jūsų istoriją, tačiau dalis tos tragiškos istorijos atėjo iš Vakarų – iš vokiečių, iš lenkų, bet ypač nacizmo. Iš Rytų – iš Rusijos imperijos“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

 

„Turėti tai omenyje reiškia žinoti, kad būtinas tvirtumas – tvirtumas ne vien priklausymo Vakarams, bet ir savo tapatybės“, – sakė jis.

 

„Aš puikiai suvokiu, kad trys Baltijos šalys visada yra pavojuje. Visada. Invazijos baimė, visa istorija jums tai primena ir jūs teisingai sakote, kad nėra lengva būti tiltu, tačiau šitos rungtynės žaidžiamos kasdien, pasitelkiant kultūrą, dialogą, tačiau tai nėra lengva. Mūsų visų pareiga yra jums padėti. Net ne padėti, o būti šalia jūsų, būti arti savo širdimi“, – kalbėjo popiežius.

 

Bažnyčios vadovas teigė Argentinoje pažinojęs nemažai lietuvių imigrantų, ir ragino sekti jų pavyzdžiu, siekiant išsaugoti savo šaknis.

 

„Aš savo tėvynėje nieko nežinojau apie Latviją, tačiau pažinojau nemažai lietuvių emigrantų. Argentinoje jų yra tikrai daug. Jie atsineša ten savo kultūrą ir istoriją, kuria didžiuojasi... Paskui jie stengiasi įsilieti į naują šalį, bet daro tai išsaugodami savo tapatybę. O, jūsų šventės! Tradiciniai drabužiai, tradicinės dainos. Jie, kai gali, visada grįžta aplankyti tėvynę. Manau, kad kova siekiant išsaugoti tapatybę yra labai arši. Jūs turite tvirtą tapatybę. Tapatybę, kuri susikūrė iš kančių, iš gynybinės laikysenos, iš darbo, iš kultūros“, – sakė popiežius.

 

„Ką galima daryti norint apsaugoti tapatybę? Atsigręžti į šaknis, tai svarbu. Tai senas dalykas, bet jį reikia perduoti. Tapatybė yra priklausymo tautai dalis, o priklausymą tautai dera perteikti, šaknis reikia perteikti jaunai kartai per dialogą, ypač tarp senų ir jaunų. Ir reikia tai daryti, nes jūsų tapatybė yra tikras lobis. Kiekviena tapatybė yra lobis, jeigu suvokiama kaip priklausymas tautai“, – teigė jis.

 

Pontifikas sakė, kad Baltijos šalyse išgirdo jų vadovų atvirą, bet kartu atsargų ir gerai apgalvotą požiūrį į imigrantus.

 

„Žinia apie atvirumą migrantams yra pakankamai pasistūmėjusi jūsų tautoje. Nėra stiprių populistinių židinių, tiek Estijoje, tiek Latvijoje. Tai atviros tautos, norinčios integruoti imigrantus, bet ne masiškai, nes taip jų integruoti neįmanoma. Tai galima padaryti su išmintingu valdymu“, – sakė popiežius.

 

„Kalbėjome apie tai su valstybių vadovais: du iš trijų jie lietė šiuos klausimus. Prezidentų kalbose žodžiai „priėmimas“, „atvirumas“ buvo dažni. Tai rodo universalumo troškimą tokiu laipsniu, kiek tai įmanoma, turint omenyje darbą, erdvę, kad jie integruotųsi ir kad nekeltų pavojaus jūsų tapatybei. Tai trys dalykai, kuriuos supratau ir jie mane palietė: atvirumas, atsargumas ir geras apgalvojimas“, – teigė jis.

Popiežius Pranciškus Lietuvoje lankėsi praeitą savaitgalį, vėliau dar nuvyko į Latviją ir Estiją. Vizito Lietuvoje metu pagerbęs Holokausto ir sovietų teroro aukas popiežius kvietė lietuvius įvertinus savo skaudžią istoriją skleisti pasauliui tolerancijos žinią.

 

„Nuvykau į Vilniaus getą, kur buvo nužudyti tūkstančiai žydų. Paskui tą pačią popietę aplankiau pasmerktųjų, nužudytųjų, ištremtųjų memorialą. Tą dieną, sakau jums tiesą, mane tai sugniuždė, privertė galvoti apie žiaurumą“, – sakė popiežius.

 

Religinė priespauda paskatino Baltijos šalių krikščionis vienytis

Popiežius Pranciškus sako, kad religinė priespauda paskatino vienytis Baltijos šalių krikščionis.

 

Pasak pontifiko, didžiulis jo aplankytų Baltijos šalių tikėjimas „gimsta iš kankinystės“.

 

„Tokia svarbi tikėjimo patirtis išugdė šiose šalyse unikalų fenomeną: ekumeninį gyvenimą, kokio nėra niekur kitur – egzistuoja tikras ekumenizmas tarp liuteronų, baptistų, anglikonų ir ortodoksų“, – žurnalistams antradienio vakarą grįždamas į Romą lėktuve sakė Šventasis Tėvas.

 

„Vakar tai pamatėme liuteronų katedroje. Matėme didelį dalyką – artimus brolius vienoje bažnyčioje. Ekumenizmas turi savo šaknis“, – teigė jis.

 

Baltijos šalyse viešėjęs popiežius surengė ekumeninius susitikimus Latvijoje ir Estijoje. Pastarojoje šalyje didžiausia religinė bendruomenė yra ortodoksai, o katalikai sudaro apie pusę procento gyventojų.

 

Latvijoje 25 proc. gyventojų yra liuteronai, 21 proc. žmonių yra katalikai, o 11 proc. – ortodoksai.

 

Lietuvoje dominuoja katalikų bendruomenė – šią religiją išpažįsta daugiau kaip trys ketvirtadaliai gyventojų.