Rasa Juknevičienė. Ramūno Karbauskio eksperimentas žlugdo demokratiją

delfi.lt 2018 12 10

Dalis Lietuvos per 2016 metų Seimo rinkimus patikėjo Ramūno Karbauskio politiniu eksperimentu apie profesionalų Vyriausybę.

delfi.lt
Jau tada viskas atrodė lyg filme apie Ostapą Benderį. Tačiau už valstiečius balsavusiems žmonėms patiko. Buvo sakoma, kad partijos yra blogis, politikai yra blogi iš principo. Ir negali pykti dėl tokio žmonių požiūrio. Visko buvo.

 

 

Gerai pamenu, kaip dideliu reklaminiu sunkvežimiu į mano Tiltagalius rudeniop atvyko valstiečiai Goda Burokienė bei R. Karbauskis ir gal trisdešimčiai mano kaimynų pasakojo apie profesionalus. Atėjau pasiklausyti ir aš. Nesikišau, nesiginčijau. Ne mano gi susitikimas, tegu atvykusieji savo tiesas išdėsto.

 

Kalbėjo apie aukštojo mokslo reformą, nelabai rišliai apie švietimą. Kelios moterys snaudė, o R. Karbauskis kalbėjo labai daug. Žmonėms nelabai liko laiko paklausti. Pamenu, vienas kaimynas pakėlė ranką ir gražiai padėkojo, kad uždraudė alų per Antanines. Visi sunkiai sulaikėm juoką, nes ir į tą susitikimą žmogus atėjo gerokai „šiltas“, ką jau kalbėti apie Antanines...

 

Bet aš nuklydau...

 

R.Karbauskis daugiausia žmonėms kalbėjo apie profesionalus. Sakė, kad Vyriausybėje nebus politikų, tik profesionalai.

Kai laimėjo, beveik taip ir padarė. Saulius Skvernelis, beje, kaip nepartinis profesionalas buvo pasamdytas dar iki rinkimų.

 

Tuoj po rinkimų valstiečiai pradėjo rodyti ir savo ministrus.

 

Prisipažinsiu, man Vyriausybė tuomet atrodė geriau, nei vaizdas po rinkimų Seime ir jo komitetuose. Pastaruosiuose – ypač. Gerai, kad ir nematėte pirmųjų metų susitikimų, pavyzdžiui, su svečiais iš užsienio. Turbūt mūsų ministerijų žmonės jau nelabai ir veda į Seimą ministrus ar kokius generolus.

 

Vyriausybė ir Seimo dauguma taip ir netapo viena komanda, kuri tiki tuo, ką daro. Nežinau, ar apskritai žino, ką jie turi daryti. Nes jei žinotų, tai finansų ministro reforma ir švietimo reforma būtų suderintos. Kai kuriuose Seimo komitetuose apskritai opozicijai tenka ginti gerai dirbančius ministrus nuo jų pačių daugumos!

 

Galiu lažintis, kad didžioji dauguma iš pasirinktųjų ministrų ne tik kad nedalyvavo valstiečių rinkimų programos diskusijose (jei tokios apskritai buvo) ar jos kūrime, bet ir apskritai už valstiečius net nebalsavo.

 

Politinis šios daugumos lyderis nėjo į Vyriausybę. Tada man buvo aišku, kodėl. Jam Seimo rinkimai buvo tik žingsnis link Prezidentūros. Planavo likti prie taip vadinamų „minkštųjų galių“: kultūros, mecenatystės, tautinių drabužėlių...

 

Vėliau driokstelėjo Gretos skandalas. Paskui vėl visokios velniavos, draudimai, chaosas beveik visur.

 

Kai dabar kam pasakau, kad palaukim dar valstiečių sprendimo, gal pats Ramūnas eis į Prezidento rinkimus, tai visi akis išpučia: „Ne... Kas jį berinks?!“ O aš dar nededu taško.

 

Grįžtant prie profesionalų, šios dienos bėdos yra ne dėl Petrauskienės, ar Petrausko. Šiandien vykstanti suirutė dėl atstatydintų ministrų yra dėl R.Karbauskio eksperimento, kuris iš principo yra nesąmonė. Negali ministrais demokratijose būti žmonės, kurie neturi nieko bendro su Seimo rinkimais ir su partijomis, kurios juos laimi. Ministrai be juos delegavusios partijos paramos negali daryti jokių reformų.

 

Partijos yra tam, kad turėtų savo rimtus kandidatus į ministrus. Nebūtinai narius, bet tokius asmenis, kurie dalyvavo programos rengime, balsavo už tą politinę jėgą, tiki ja. Ne po vieną, o po du-tris į kiekvieną ministro kėdę. Ir kad apie juos žmonės sužinotų ne po rinkimų, o gerokai iki jų. Rinkimai ir yra tam, kad partijos varžytųsi programomis ir kad po rinkimų tos programos būtų iš karto įgyvendinamos.

Šiuo metu ypatingai geras laikotarpis krašto žengimui pirmyn – ekonomika kyla, pinigų yra, turime t a i k ą! Tačiau krašte – baisus chaosas, nusivylimas politika auga. Nes R. Karbauskis daro eksperimentą su demokratija. Liūdesys.

 

Tačiau gal taip ir turi būti, kai pirmajai kartai, gimusiai laisvėje, vos dvidešimt aštuoneri?