Prezidentinėse varžytuvėse pokyčių nuotaikos – sako, kad tai įvyks jau netrukus

lrt.lt 2019 01 04

2019 m. gali pasikeisti Lietuvos politinė scena, kurioje šiuo metu daug partijų be aiškaus veido, LRT RADIJUI sako visuomenės nuomonės apklausų bendrovės „Vilmorus“ vadovas, sociologas Vladas Gaidys. Pasak jo, naujų žmonių rinkėjai turėtų išvysti ir varžytuvėse dėl prezidento posto.

delfi.lt

„Gali pasikeisti politinė scena. Yra daug partijų be aiškaus vaizdo, sunku pasakyti, kas jie ir už ką. Jeigu apie „valstiečius“ galima pasakyti daug ką, pavyzdžiui, įvairias Aurelijaus Verygos iniciatyvas, apie kitas partijas nėra susidaromas joks įspūdis. Bet kitos partijos, politiniai įvykiai, konkursai, „apšvarins“ politinę sceną, tiek partijų, tiek politinių lyderių prasme: kažkas suspindės, kažkas pasitrauks iš scenos“, – LRT RADIJUI sako sociologas V. Gaidys.

 

Anot pašnekovo, šiuo metu daugiausia balsų surenka dvi partijos, kurios pasižymi gana ryškiu rinkėjų pasidalijimu ir dėl to išlieka populiariausios.

 

„Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) balsuoja daugiau miestų gyventojai, aukštesnės kvalifikacijos, aukštesnį uždarbį gaunantys žmonės, [...] o už „valstiečius“ dažniau balsuoja rajonų centrų, kaimo gyventojai, vyresnio amžiaus žmonės“, – tvirtina V. Gaidys.

Už šias dvi partijas balsuoja daugiau nei pusė visų rinkėjų kartu sudėjus. Visos kitos partijos turi gerokai mažesnį visuomenės palankumą. Kaip bebūtų, V. Gaidžio teigimu, TS-LKD reitingai vis kyla, o „valstiečių“ – krenta.

„Natūralu, kad valdančios partijos populiarumas vis krenta. Būtų paradoksalu, jeigu augtų“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

 

Trečioje vietoje pagal populiarumą įsitvirtino Viktoro Uspaskicho vadovaujama Darbo partija, už kurią gruodį balsuoti žadėjo beveik 7 proc. rinkėjų. Pašnekovo nuomone, tam įtakos turėjo V. Uspaskicho grįžimas į politiką.

 

„Iki gegužės mėnesio ta partija neperžengdavo 5 proc. rinkiminio barjero, buvo primiršta. Partija „Tvarka ir teisingumas“ gal buvo kiek aukščiau. V. Uspaskichas grąžino populiarumą. Negalima sakyti, kad Darbo partija turi aiškią ideologiją, bet turi savo rinkėją [...]: bedarbius, tautinių mažumų atstovus“, – sako V. Gaidys.

 

Kaip ryškiausią pastarojo meto įvykį sociologas įvardija Socialdemokratų partijos skilimą. Jo manymu, šis įvykis atskleidė, jog partija turi du elektoratus: „Šio svarbaus politinės scenos veikėjo, egzistuojančio 30 metų, skilimas parodė, kad partijoje egzistuoja dvi pusės rinkėjų. Socialdemokratai turėjo 15 proc. rinkėjų balsų, dabar – maždaug po 7 proc. Šiuo metu Gintauto Palucko pusė stiprėja.“

 

Kalbant apie Liberalų sąjūdžio likimą, V. Gaidys teigia, jog šiuo metu partijos reitingai ypač maži: „Metų pradžioje Liberalų sąjūdis atrodė neblogai, tačiau metų pabaigoje buvo matoma daug prieštaravimų. Dabar jų reitingas stipriai smukęs.“

 

„S. Skvernelio populiarumo mažėjimas prasidėjo dar vasarą, bet vyko po truputį. Staigus, ryškus mažėjimas įvyko gruodžio mėnesį. Be jokios abejonės, tai susiję su mokytojų problemomis, mokytojų streikais ir reakcija į tai, kas ten vyko. Dėl to S. Skvernelio vertinimas tapo neigiamu [...]. Metų pradžioje vaizdas buvo visai kitoks“, – pastebi V. Gaidys.

Pasibaigus kadencijai toks pat aukštas išlieka prezidentės D. Grybauskaitės reitingas. V. Gaidžio nuomone, prezidentės populiarumas nebėra toks didelis, kaip per pirmą kadenciją, tačiau, kaip bebūtų, 60 proc. Lietuvos gyventojų šalies vadovę vertina teigiamai.

 

„Praeitais metais įvykus „tulpių“ pašto skandalui, jos reitingas krito 10 procentinių punktų, netgi šiek tiek daugiau. Bet po truputį pasitikėjimas prezidente grįžo, nors ne toks, koks buvo metų pradžioje. Bet rezultatas yra labai geras, labai teigiamas. Pagal pasitikėjimo rodiklį – ji pirma politikė Lietuvoje. [...] Įvairių partijų elektoratai jos darbą vertina teigiamai“, – LRT RADIJUI tvirtina sociologas V. Gaidys.

Varžytuvėse tarp kandidatų į prezidentus pirmauja Gitanas Nausėda ir Ingrida Šimonytė. Pastaroji politikė sparčiai vejasi žymų ekonomistą, tačiau, V. Gaidžio teigimu, šių politikų reitingai ir santykis artimiausiu metu gali keistis.

 

„2018 m. buvo pažymėti „prezidentinio konkurso“ spalvomis, buvo labai daug emocijų, ypač rudenį, tačiau dabar ši politinė energija nuslopo. Kalbant apie savivaldybes, yra daugiau diskusijų, kas dėsis Vilniuje ir Kaune. Dabar kandidatai pritilo, bet manau ateis naujų, o gal ir senų žmonių banga“, – svarsto V. Gaidys.

 

Anot jo, praėję metai išsiskyrė ir kitoje srityje – pastebėtas išskirtinai aukštas visuomenės pasitikėjimas policija. Sociologo V. Gaidžio teigimu, Lietuva po truputį žengia tikros vakarietiškos demokratijos link, dėl ko auga pasitikėjimas policija. Taip pat išlieka didelis visuomenės palankumas šalies kariuomenei. Vienintelė sritis, kuri, anot sociologo, prarado visuomenės pasitikėjimą, yra švietimas.

 

„Prieš 25 metus visuomenė labai menkai pasitikėjo policija, šiais metais policija pasiekė savo maksimumą. Taip ir turėtų būti, nes ji yra mus saugantis ir ginantis angelas sargas. Ten, kur yra Vakarų demokratija, ten yra didelis pasitikėjimas policija. Rytų valstybėse jis mažesnis. Mes po truputį judame į šalių, kuriose vyrauja aukštas pasitikėjimas policija, gretas. Taip pat palankiai yra vertinama šalies kariuomenė [...]. Labiausiai nepasitikima premjeru ir švietimo sistema“, – teigia sociologas.

Kalbant apie artėjančius savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimus, pašnekovo V. Gaidžio nuomone, galimai laukia intensyvūs, kupini pokyčių politiniai metai.

 

Parengė Gabrielė Sagaitytė.