Streikavusiems mokytojams visuomenė paaukojo 50 tūkst. eurų: kieno kišenėse jie nuguls?

delfi.lt 2019 01 11

51294,81 Eur – tiek lėšų nuo mokytojų streiko pradžios iki 2019 m. sausio 6 d. įplaukė į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) streiko fondo sąskaitą. Šios lėšos, kaip buvo teigiama, turėtų atitekti mokytojams, kurie už streiko dienas negavo atlyginimo. Tačiau ar tikrai šios lėšos atiteks būtent šiam tikslui?

delfi.lt

Paaiškėjus, kad po to, kai mokytojai paliko ministeriją, mokykloms buvo išsiųstas laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einančio Roko Masiulio raštas, kuriame buvo pažymėta, kad už konsultacijas turi būti sumokėta iš biudžeto lėšų, iškilo klausimas: kam bus skirti surinkti tūkstančiai?

 

Pinigai, kuriuos mokytojai gavo arba dar gaus už konsultacijas, padengs jiems prarastą atlyginimą.

 

Streiką organizavusios LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas teigia, kad, kai paaiškės, kiek mokytojams trūksta pinigų po to, kai bus sumokėti priedai bei užmokestis už konsultacijas iš biudžeto, tada skaičiuos, kiek lėšų reikia skirtumams padengti. Būtent šiems skirtumams bus skirtos iš aukų surinktos lėšos, nors dar prieš išaiškėjant, kad mokytojams prarasti atylginimai bus dengiami konsultacijomis ir apmokami iš biudžeto, pirmininkas kalbėjo apie galimą visų atlyginimų padengimą iš surinktų lėšų fondo.

LŠDPS pirmininkas teigia dar neskaičiavęs, kiek lėšų prireiks skirtumams padengti.

 

50 tūkst. paskirstys skirtumams, jei iš biudžeto nebus padengtas visas atlyginimas
„Mes ir 2012, ir 2014 metais kompensavome mokytojams, jei susidaro nepriemokos atkuriant ugdymo procesą. Gali būti taip, kad ne šimtu procentų mokytojai atgaus prarastą darbo užmokestį, tai tikrai tą likusią dalį mes dengsime“, – sausio 4-ąją laidoje „DELFI Diena“ teigė A. Navickas ir pridūrė, kad kai kuriose mokyklose šios problemos nebeliko, nes mokytojams jau suderėti atlyginimai už konsultacijas arba sumokėtos premijos ar priemokos.

LŠDPS pirmininkas teigė, kad situacijų gali būti įvairių: vieni mokytojai iš biudžeto už konsultacijas gaus didesnę prarasto atlyginimo dalį, kiti – mažesnę. Tačiau būtent susidariusį skirtumą esą ir įsipareigoja padengti LŠDPS.

 

A. Navickas teigė, kad tose mokyklose, kuriose buvo streikuojama neilgai ar negausiai, ugdymo procesas buvo atkurtas dar gruodį ir streikavę mokytojai prarastą atlyginimą jau atgavo priemokų už konsultacijas pavidalu. Iš biudžeto lėšų.

 

A. Navickas dar kartą pakartojo: „Jei mokytojai atgaus tik dalį, tai likusią dalį padengsime mes, o jei atgaus visą dalį, tai mokytojai turbūt ir neturės mums pretenzijų“.

 

Ir nors streiko metu buvo vis kartojama, kad mokytojams prarastą atlyginimą atlygins sąjunga, panašu, kad jos biudžetas nepatuštės. „Net jei ir taip, tai niekas ir nesiekia, kad sąjunga nukentėtų. Lieka džiaugtis, kad užtenka sveiko proto ir kad vaikai rūpi ne tik sąjungai“, – teigė A. Navickas.

Pagrindinis sąjungos pajamų šaltinis – nario mokestis, tačiau visą streiko laiką sąjunga aktyviai ragino aukoti streikuojantiems mokytojams į streiko fondą. Mokytojų palaikytojai feisbuke platino sąskaitą, kai kurie teigė, kad paaukojo ir po šimtą eurų.

 

Tad ką su paaukotais pinigais darys sąjunga, jei jų liks? „Jei ir liks, manau, kad visi aukoję džiaugsis, kad mes galėsime atsidėkoti ir kažkiek net skatinti mokytojus, nes ta pamoka ir darbai, kova prieš neteisybę, manau, reikalinga. Atliktas mokytojų darbas mūsų visuomenei sukūrė didelę pridėtinę vertę tiek pilietiškumo, tiek brandumo prasme“, – teigė A. Navickas, tačiau pridūrė, kad dar nesuskaičiavo, ar tų lėšų liks, ar priešingai – net neužteks.

LŠDPS pirmininkas jau anksčiau buvo įvardijęs, kad sąjunga per metus generuoja apie pusę milijono pajamų. Didžiausią pyrago dalį sudaro nario mokestis. Kiekvienas sąjungai priklausantis mokytojas privalo mokėti mokestį, kuris vidutiniškai siekia apie 9 eurus per mėnesį.

Prasidėjus streikui, streikuojančių mokytojų buvo kelios dešimtys, tuomet skaičiai pradėjo kilti ir pasiekė kone pusantro tūkstančio. Vėliau streikuojančių mokytojų mažėjo, paskutinėmis streiko dienomis jų buvo vos keli šimtai.

 

Vis dėlto, ne visiems mokytojams reikėtų atlyginti viso mėnesio atlyginimą, nors streikas truko net 40 dienų. Viso streiko metu nedirbo vos keli mokytojai, dauguma prisijungdavo savaitei ar kelioms, kai kurie pedagogai rengė solidarumo streikus ir pamokas nutraukdavo vos kelioms dienoms.

Rinko lėšas ir žadėjo

Prieš palikdamas ministeriją streiką organizavusios LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas DELFI teigė, kad prie streiko prisijungę mokytojai neturėtų likti tuščiomis kišenėmis. Jo teigimu, jei nebus sutarta kitaip, mokytojams prarastą atlyginimą padengs profesinės sąjungos atstovai iš sąjungos biudžeto.

Apie tai A. Navickas kalbėjo dar gruodį viešėdamas laidoje „DELFI Diena“. „Paramos sulaukiame nemažai, renkame ir nario mokestį. Esame viena pažangiausių profesinių sąjungų, taikome vakarietiškas praktikas, todėl didelio streso čia neturime, – gruodžio 17-ąją kalbėjo A. Navickas. – Nemanome, kad organizacijai būtų labai nepakeliama per kelerius metus kompensuoti prarastas (lėšas mokytojams – DELFI).“

A. Navicko teiginiai apie sąjungos planus padengti mokytojams prarastus atlyginimus kartojosi, o sąskaita, į kurią buvo prašoma aukoti streikuojantiems mokytojams vis buvo viešinama ne tik jų tinklapyje, bet ir feisbuke. Sąskaita su raginimu prisidėti buvo viešinama ir mokytojus palaikančioje feisbuko grupėje, kuri buvo sukurta streiko metu.

 

Padėką už suaukotas lėšas LŠDPS tinklapyje paviešino ir streikavusi mokytoja Lilija Bručkienė. Įraše pavadinimu „Trumpai apie kelias dienas po streiko“ L. Bručkienė teigia: „Labai dėkinga visiems aukojusiems/ aukojantiems LŠDPS streikų fondui. Mums brangi jūsų solidarumo pozicija. Žinau, kad visi tie pinigai bus panaudoti mokytojų darbo užmokesčio kompensacijoms. Streikavusių mokytojų tikrai daug, jie ėjo tikėdami idėja ir teisingumo pojūčiu. Streikų fondas – tai ne valstybės biudžetas, todėl tam tikri finansiniai nuostoliai neišvengiami“, – teigė mokytoja.

Beje, nors ji dėkojo ir teigė esanti užtikrinta, kad visos lėšos bus paskirstytos mokytojams, pridūrė, kad pati atsisako surinktų lėšų dalies: „O dabar tai, ką norėjau padaryti tyliai, bet nusprendžiau, kad reikia pranešti viešai, užkertant kelią bet kokioms interpretacijoms: atsisakau kompensacijos iš LŠDPS streikų fondo, nes manau, kad yra mokytojų, kurie streikavo, nors jų materialinė padėtis buvo labai sudėtinga. Tegul tos lėšos visų pirma pasiekia juos. Nėra pinigų, kuriais būtų įmanoma sumokėti už tikėjimą teisingumu, už kovą dėl žmogaus orumo ir pilietinės pozicijos, todėl mano sprendimas – visų pirma padėti tiems, kuriems sunkiau nei man“.

Sąjunga turi teisę rinkti lėšas, tačiau jas turi naudoti pagal paskirtį
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė DELFI patvirtino, kad LŠDPS turi teisę rinkti lėšas, tačiau sąjungos lėšas gavę mokytojai turėtų suklusti – dalį gali tekti sumokėti valstybei, jei įstatuose nėra numatyta tokia sąjungos lėšų paskirtis.

 

„LŠDPS turi teisę rinkti lėšas, taip pat gali atidaryti atskirą sąskaitą, fondą tokioms lėšoms rinkti. Mokesčių prasme svarbu yra tai, kaip tos surinktos lėšos vėliau yra panaudojamos, t.y. ar jos yra naudojamos įstatuose numatytai veiklai finansuoti ir todėl yra traktuojamos kaip gauta parama (pagal Labdaros ir paramos įstatymo nuostatas), ar ne“, – įvardijo R. Virvilienė.

VMI Teisės departamento direktorė teigė, kad jei gautos lėšos bus naudojamos ne pagal paskirtį, jas gavusiems mokytojams teks susimokėti Gyventojų pajamų mokestį.

 

„Visos profesinės sąjungos, kurios gautą paramą naudoja ne pagal paskirtį, o kaip atlygį ar kitokio pobūdžio išmokas savo nariams (ar jais nesantiems gyventojams), turėtų išskaičiuoti ir sumokėti Gyventojų pajamų mokestį. Profesinė sąjunga galėtų pasirūpinti, kad galutinis naudos gavėjas, šiuo atveju mokytojas, gautų visą išmokėtą sumą ir jokių mokesčių jam mokėti nereikėtų. Tą ji gali padaryti į biudžetą pajamų mokestį sumokėdama iš savo lėšų“, – įvardijo R. Virvilienė.

Sutarė, kad už konsultacijas bus mokama iš biudžeto

Mokytojai ministeriją paliko prieš pat Kalėdų atostogas – gruodžio 20-ąją. Kitą dieną, gruodžio 21-ąją (penktadienį) buvo nutrauktas streikas. Į mokyklas sausį grįžę mokytojai sutarė dėl konsultacijų, kuriomis turėtų būti pasivytas prarastas kursas ir paaiškėjo, kad prarasti atlyginimai mokytojams bus išmokėti pasidengiant užmokesčiu už konsultacijas.

 

Už konsultacijas mokytojams turi būti mokama iš biudžeto lėšų, kurios lapkritį ir gruodį buvo sutaupytos, nes streikuojantys mokytojai streiko metu negavo atlyginimų.

Sausio 4-ąją paviešinto DELFI tyrimo medžiaga atskleidė, kad dieną prieš mokytojams paliekant ministeriją laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis pasirašė susitarimą, kuriuo teigiama, kad „mokytojams organizuojant papildomas veiklas (konsultacijas ir pan.) už darbą mokama Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka, naudojant jau turimus biudžeto asignavimus“.

Paviešinus DELFI tyrimą, laikinai Švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis R. Masiulis žurnalistams teigė, kad minimas raštas esą niekada nebuvo slaptas, o jame, R. Masiulio teigimu, neva buvo įvardytos tik rekomendacijos: „Tas raštas daugiau buvo kaip atsakymas į daugybines užklausas, o kiekviena mokykla gali elgtis kaip tinkama“.

 

R. Masiulis teigia, kad tik rekomendavo, nors mokykloms išsiųstame rašte pažymima, kad mokytojams turi būti atlyginta biudžeto.

 

Streikas gali būti atnaujintas

Lėšų pakaks, mokytojams atvertas ir biudžetas – ar streikas baigtas ir „ginklai sudėti“? „Streikas nėra nutrauktas, jis yra sustabdytas. Po kovo 1 d. vertinsime situaciją, pasižiūrėsime, kokią poziciją dėl ilgalaikės darbo užmokesčio didinimo programos turės Vyriausybė. Tada toliau spręsime, ką daryti“, – sausio 4-ąją laidoje „DELFI Diena“ teigė A. Navickas.

 

Tad ar streikas kovo pirmąją gali būti atnaujintas? „Mes tikrai nesakome, kad negali būti atnaujintas. Gal ne kovo pirmąją, gal ta data būtų pasirinkta gegužės mėnesį, – svarstė A. Navickas. – Manau, kad darbas dar nėra padarytas. Dėmesys atkreiptas. Nesakau, kad mes norėtumėme atnaujinti streiką ar tai būtų mūsų tikslas, bet jei Vyriausybė nespręs finansinių dalykų ir valandinis mokytojų atlyginimas nedidės, tai tikrai svarstysime galimybę dėl streiko atnaujinimo.“