Ekspertas: Lukašenka Rusijai smogia į skaudžiausią vietą

delfi.lt 2019 05 07

Rusijos energetikos ministerija teigia, kad naftotiekiu „Družba“ – kuris buvo uždarytas praėjusią savaitę, nustačius, jog Europos klientams buvo tiekiama užteršta žaliava – teka švari nafta.

delfi.lt

Tačiau kaimyninė Baltarusija primygtinai tvirtina, kad atkurti srautą prireiks „ištisų mėnesių sunkaus darbo“. Tai atskleidžia užteršimo, dėl kurio praėjusią savaitę „Brent“ naftos kainos viršijo 75 dolerius už barelį, politinį aspektą.

Balandžio 19 d. Baltarusija paviešino Rusijos naftotiekio „Družba“ (rus. „Draugystė“) problemą, pareiškusi, kad žaliavoje aptikta neįprastai didelė organinių chloridų koncentracija. Šios cheminės medžiagos naudojamos siekiant padidinti senų, beveik išeikvotų naftos gręžinių našumą; Rusija panaikino jų naudojimo draudimą 2012 metais. Valymo metu šios cheminės medžiagos dažnai virsta vandenilio chloridu, o po sąlyčio su vandeniu – vandenilio chlorido rūgšties tirpalu, kuris korozuoja valymo įrangą. Šitokiu būdu retkarčiais įvyksta užteršimas, ir gali būti, kad Rusijos nafta, tekanti per „Družbą“ – naftotiekį, pastatytą dar sovietmečiu ir turėjusį aprūpinti komunistų imperijos europietiškus palydovus, – jau kurį laiką viršijo leistiną organinių chloridų kiekį.

Nei Rusijos naftos gamintojai, nei naftotiekio monopolija „Transneft“ sistemingai tikrinti žaliavos sudėties nesiteikė.

Tad kodėl gi Baltarusija staiga paskelbė aliarmą? Panašu, kad priežastys siekia toliau nei naftos tarša.

Balandžio 10 d. Rusijos sanitarinė inspekcija uždraudė importuoti iš Baltarusijos obuolius ir kriaušes. Ji įtarė, kad vaisiai iš tikrųjų atkeliauja iš Europos Sąjungos, ir kad Baltarusija šitaip padeda europiečiams įveikti Rusijos maisto embargą, įvestą 2014 metais kaip atsaką į ES su Ukraina susijusias sankcijas. Akivaizdu, kad tai – dalis Rusijos kampanijos, kuria siekiama glaudesnės dviejų diktatūrų sąjungos, nes tai Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui suteiktų galimybę po 2024 m. išsilaikyti valdžioje, vadovaujant hipotetinei jungtinei valstybei.

Ši kampanija – daugialypė. Neskaitant vis dažniau taikomų prekybos apribojimų, ji apima paskolų atidėjimą ir iš Baltarusijos atimamą galimybę parduoti Rusijos naftą, kurią ji perka sumažintomis kainomis.

Susijungimas su Rusija Baltarusijoje neturi daug gerbėjų, ir prezidentas Aleksandras Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų, turi savų priežasčių jam priešintis. Tai paaiškina jo suduotą kietą atsaką Rusijai.

Balandžio 11 d., praėjus vienai dienai po obuolių draudimo, A. Lukašenka pareiškė, kad „Družbos“ naftotiekio Baltarusijos atkarpą jau seniausiai reikėjo uždaryti remontui. „Mes to nepadarėme, nes supratome, kad tai būtų skausminga Rusijos Federacijai“, – susirinkusiems aukščiausiems pareigūnams paaiškino A. Lukašenka. Tačiau dabar, tęsė jis, „į visus mūsų gerus norus Rusijos Federacija atsako piktuoju“.

Po savaitės buvo aptikta naftos tarša, Lenkijos ir Ukrainos naftotiekiai liovėsi priimti Rusijos naftą, ir „Družba“ buvo uždaryta. Baltarusijai tai buvo pats geriausias būdas pradėti savo kontrataką. Naftoje iš tikrųjų rasta chloridų, ir jeigu Rusija būtų tvirtinusi, kad nafta švari, ji būtų sugriovusi Europos klientų pasitikėjimą – o šito ji vengia bet kokia kaina. Taigi Rusija ėmėsi įvairiausių gudrybių, kad tik įrodytų, jog užteršimas buvo vienkartinis.

„Transneft“ paskelbė radusi teršalų šaltinį – konkrečią naftotiekio dalį. V. Putinas paragino atlikti tyrimą, o Rusijos prokurorai nagrinėja sąmoningo sabotažo galimybę. Tuo tarpu Rusijos energetikos ministerija klientus patikino, kad normalios kokybės žaliavos tiekimas bus atnaujintas kaip įmanoma greičiau, ir iš tikrųjų, Baltarusijos „Transneft“ atšaka ketina iki ketvirtadienio vėl pradėti ją pumpuoti į Europą.

Tačiau baltarusiai įspėjo, kad iki gegužės 10 d. naftotiekis perneš mažiau nei du trečdalius įprasto vidutinio žaliavos kiekio, ir kad pilno pajėgumo atstatymas užtruks keletą mėnesių. Bendrovės teigimu, Baltarusijos, Ukrainos ir Lenkijos vamzdynuose vis dar stovi apie 36 milijonus barelių užterštos naftos. Mažai tikėtina, kad trumpalaikis kainų padidėjimas buvo pakankamas kompensuoti galimus nuostolius Rusijos naftos kompanijoms, ypač „Transneft“.

A. Lukašenka tikrai neketina atsisakyti savo kozirio: jis gali ištisus mėnesius naudotis „Družbos“ remontais ir uždarymais (bei reikalauti kompensacijų) derybose su Rusija.

V. Putinas turi madą pyktis su kaimynais ir sąjungininkais, reikalaudamas iš jų per daug. Dabar, kai net paprastai paklusni Baltarusija rodo ragus ir spiria nuo naftos priklausomai Rusijai ten, kur labiausiai skauda, V. Putinas turėtų paklausti savęs, ar jis dar turi draugų postsovietinėje kaimynystėje – ir apsvarstyti galimybę pakeisti savo strategiją į sukalbamesnę. Ypač tai įvertintų Gruzija ir Ukraina.

Leonidas Beršidskis yra „Bloomberg Opinion“ Europos apžvalgininkas. Jis yra Rusijos verslo dienraščio „Vedomosti“ įkūrėjas ir redaktorius bei nuomonių svetainės „Slon.ru“ steigėjas.