Vytautas Budnikas. Karas prieš prigimtinę šeimą

pozicija.org 2019 05 08

Prieš keletą dešimtmečių, atstatant Lietuvos valstybingumą buvo sunku ar net neįmanoma įsivaizduoti, kokį institucinį puolimą šalyje teks patirti prigimtinei šeimai.

pozicija.org

LR Konstitucijoje įtvirtinta, kad <šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę…>. Tačiau vis daugiau politinio elito, visuomeninių organizacijų žiniasklaidoje teigia, kad visuomeninis, ekonominis ir kultūrinis progresas įtakoja šeimos sampratą, todėl esą atsižvelgiant į natūralius visuomenės pokyčius, būtina koreguoti ir keisti šeimos teisinį bei visuomeninį turinį.

Lietuvos visuomenės dauguma (85 proc.) tradicionalistai nepritaria tos pačios lyties asmenų partnerystės ir santuokos įteisinimui. Tačiau jau gerą dešimtmetį žiniasklaidoje peršama mintis, jog tos pačios lyties asmenų kuriamos „šeimos“ yra gėris, toks pat, kaip ir prigimtinė vyro ir moters šeima. Įtvirtinti tokią „šeimą“ mėginama įvairiais būdais, tarp jų ir teisiniais.

 

Konstitucinio Teismo audra

2011 m. rugsėjo 28 d. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad LR Konstitucija saugo ir gina ir kitokias nei santuokos pagrindu sudarytas šeimas. KT išaiškino, kad svarbiausia yra kartu gyvenančių žmonių tarpusavio supratimas, emocinis prieraišumas, o santykių išraiškos forma šeimos sampratai reikšmės neturi.

 

Paradoksalu, bet tame pačiame nutarime pabrėždamas santuokos svarbą Tautos istoriniam išlikimui, KT ją sulygino su ne santuokoje gyvenančių sugyventinių gyvenimo būdui – santuoka, kaip konstitucinė vertybė, neteko savo išskirtinumo.

 

2019 m. sausio 11 d. KT žengė antrą žingsnį, paskelbdamas, kad šeimos sąvoka yra neutrali biologinių lyčių skirties požiūriu. Dabar jau nekyla abejonių, kad, padedant KT, mėginama pakeisti šeimos sampratą, kad KT „purena dirvą“ alternatyvioms „šeimoms“.

 

 

Po dviejų mėnesių nuo pastarojo KT išaiškinimo LR Seimas priėmė Konstitucijos pataisą, kuri leidžia piliečiui kreiptis į KT dėl pažeistų savo konstitucinių teisių.

 

Atrodytų, KT išaiškinimai ir Seimo priimta Konstitucijos pataisa tiesiogiai nesietini, tačiau ja neabejotinai pasinaudos alternatyvių „šeimų“ šalininkai – jiems tai puiki galimybė kreiptis į KT dėl „diskriminacijos“ – tos pačios lyties asmenų „šeimos“ nepripažinimo.

 

Trumpai paminėsiu, kaip nuosekliai buvo einama link minėtų KT išaiškinimu.

 

Priverstiniai įsipareigojimai

Priversti visuomenę pakeisti požiūrį į šeimą buvo siekiama 2014-2015 metais aktyviai mėginant įtvirtinti partnerystės institutą. Partnerystės iniciatoriai Seime pateikė Civilinio kodekso pataisas, numatančias partnerystei suteikti konstitucinį statusą – įteisinti partnerystės valstybinę teisinę registraciją su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (įvaikinimo teisė ir kt.).

 

Pirmiausiai mėginta įteisinti skirtingų lyčių asmenų partnerystę, tačiau šiame siekyje glūdėjo viltis, jog Europos žmogaus teisių teismas įpareigos Lietuvą pašalinti diskriminaciją dėl lyties.

 

Tuometinė Seimo dauguma Civilinio kodekso pataisoms nepritarė, motyvuodama Konstitucijos 38 straipsniu, kuris teigia, jog šeima yra kuriama tik santuokos pagrindu, o pakeisti šį straipsnį galima tik referendumu.

 

Alternatyvių „šeimų“ lobistai vis ragina Lietuvą prisiimti jų nuostatoms palankius tarptautinius įsipareigojimus: pastaraisiais metais valstybė susiduria su beprecedenčiu ES institucijų spaudimu ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją (Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo).

 

Konvencija įpareigoja keisti visus įstatymus, įskaitant Konstituciją, jei tik jie prieštarauja konvencijos nuostatoms.

 

Ratifikavimui šiuo metu nepritaria Seimo valdančioji dauguma, tačiau daugelis Seimo TS-LKD, Liberalų ir LSDP frakcijos narių linkę ją ratifikuoti.

 

Pritarimą Stambulo konvencijos ratifikavimui yra išsakęs ministras pirmininkas S.Skvernelis, Užsienio reikalų ministras L.Linkevičius ir kt. Ratifikavus konvenciją įstatymuose neturės būti ribojimų tos pačios lyties asmenims kurti „šeimas“, nes konvencijos 4 str. draudžia bet kokią asmens diskriminaciją dėl lyties tapatybės, socialinės lyties ar kitu pagrindu. Taigi šimtmečiais mūsų puoselėta prigimtinė šeima dabar atsidūrė prie didelių išmėginimų slenksčio.

 

Pakito gėrio ir blogio samprata

Šeimos krizė šiandien apėmusi Vakarų visuomenę. Neoliberalaus mąstymo sukeltos vertybinės pervartos pakeitė gėrio ir blogio sampratą, o kartu pakito ir požiūris į šeimą bei santuoką, kaip pamatinį visuomenės gėrį. Šeima nuo seno visose tautose buvo globojamas ir saugomas gėris – tai visuomenės ląstelė ir pagrindas, ant kurio laikosi kiekviena tauta ir valstybė.

 

Santuoka taip pat buvo nekvestionuojamas visuomenės gėris, nes santuokoje asmenys prisiima įsipareigojimus ne tik vienas kitam, bet ir visuomenei, ji nuo seniausių laikų visose kultūrose siejama su visuomenės tęstinumo užtikrinimu – vaikų gimdymu, auginimu, auklėjimu.

 

Šiandien kai kuriose ES valstybėse (Belgija, Danija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kt.) santuoka jau nesiejama su vaikų gimimu ir gali būti sudaroma tarp tos pačios lyties asmenų.

 

Šeimos krizės padariniai akivaizdūs: Europos šalyse drastiškai mažėja gimstamumas – viena moteris Suomijoje vidutiniškai pagimdo 1,6 vaiko (tautos tęstinumui užtikrinti būtina 2,1) Švedijoje – 1,8, Latvijoje – apie 1,29, Lenkijoje – 1,29, Vokietijoje – 1,3 vaiko (palyginimui Afrikos valstybėse šis rodiklis yra 4,7). Taip Europoje katastrofiškai mažėja ekonomiškai aktyvių gyventojų skaičius.

 

Lietuvoje vaikų gimstamumas per pastaruosius 30 metų vienam tūkstančiui gyventojų sumažėjo trečdaliu (gimusių kūdikių kasmet mažėja beveik po 1 tūkst.). proporcingai daugėja 60 metų ir vyresnių gyventojų. Pagal sociologinę klasifikaciją tai rodo, jog Lietuva peržengė demografinės senatvės ribą, o vaizdžiai tariant, tai reiškia lietuvių tautos ir valstybės nykimą.

 

Pasipriešinimas

Tačiau vilčių teikia įkvepiantys Vengrijos ir Lenkijos šeimos politikos pavyzdžiai. Padidinus išmokas, skatinančias šeimas susilaukti daugiau vaikų, Lenkijos suminis gimstamumo rodiklis pastaruoju metu nuo 1,29 vaiko šoktelėjo iki 1,42.

 

Vengrija bene geriausias pavyzdys. Nuo 2010-ųjų metų ji atkakliai vykdo į šeimą orientuotą politiką: moterys gali trejiems metams išeiti motinystės atostogų, keturis ar daugiau vaikų auginančios motinos visam laikui atleidžiamos nuo pajamų mokesčio, šeimoms remti valstybė skiria 5 proc. BVP. Tokios šeimos politikos rezultatai – per aštuonerius metus abortų skaičius Vengrijoje sumažėjo 33,5 proc., skyrybų – 22,5 proc., santuokų padaugėjo 43 proc.

 

Šių valstybių teisės aktai saugo šeimą ir santuoką: Lenkijos teisė nenumato santuokos ar partnerystės tarp tos pačios lyties asmenų, Vengrijos konstitucijoje santuoka ir šeima įtvirtinta kaip tautos išlikimo pagrindas.

 

Taigi tautos ir valstybės tęstinumui bei sėkmingai raidai būtinas ne tik nepertraukiamas BVP augimas, bet šalies politinio elito atsakingas požiūris į šeimą, savo tautą ir valstybę.

 

Optimizmą teikia tai, kad Europos šalių visuomenės bunda, stiprėja pasipriešinimas destruktyviai ideologijai, kuri nukreipta pirmiausiai prieš šeimą – pamatinę visų tautų vertybę.

 

Budimą rodo žmonių pilietinis aktyvumas artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose – juose vis garsiau skamba raginimai gelbėti krinkančią Europą, saugoti tautinį tapatumą ir ginti mūsų šimtmečiais puoselėtas kultūros ir dvasines vertybes.