Valdantieji toliau dominuos Lenkijoje: kas lemia PiS sėkmę?

15min.lt 2019 10 14

Jei balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai nemeluoja, Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) vėl užtikrintai laimėjo parlamento rinkimus ir toliau galės valdyti viena.

15min.lt

Seimo narys, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis sveikina PiS socialines programas ir patriotišką darbotvarkę, bet politologas Marijušas Antonovičius atkreipia dėmesį, kad partijos vadovybė norėjo dar geresnio pasirodymo.

Oficialių rinkimų rezultatų dar laukiama, bet PiS naujajame Seime greičiausiai turės ne mažiau nei 239 mandatus iš 460, taigi – absoliučią daugumą. Tokios paramos pokomunistinėje Lenkijoje dar nebuvo sulaukusi nė viena partija.

 

Opozicinė „Pilietinė koalicija“ (KO) turės tenkintis apie 130 vietų, o į Seimą grįžtantys kairieji, susivieniję į Demokratinės kairės sąjungos sąrašą, – maždaug 45 mandatais.

 

Kas lėmė tokią Jaroslawo Kaczynskio vadovaujamos PiS, kurią parėmė per 45 proc. rinkėjų, sėkmę? Daugelis apžvalgininkų kalba apie klestinčią Lenkijos ekonomiką, leidžiančią eiliniam piliečiui geriau gyventi. Bet svarbu ne tik tai.

Džiūgauti neleidžiantys veiksniai

„Gerovės valstybės terminas Lietuvoje nuvalkiotas, bet PiS padėjo labai aktyvi socialinė politika – 500 zlotų už kiekvieną vaiką, pensinio amžiaus sumažinimas, šiemet išdalinta tryliktoji pensija.

 

Kazynskis pats yra pasakęs, kad alkanas žmogus negali būti laisvas. Didžioji dalis lenkų provincijoje anksčiau gyveno nuo algos iki algos, o dabar jų materialinė padėtis pagerėjo“, – teigė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas M.Antonovičius.

 

Tiesa, jis atkreipė dėmesį į tai, kad pats J.Kaczynskis nėra patenkintas pasirodymu rinkimuose ir sekmadienį pareiškė: „Nusipelnome daugiau.“

 

Apžvalgininkų teigimu, ilgalaikis J.Kaczynskio ir PiS tikslas – 307 vietos parlamente, kurių reikia norint keisti Lenkijos konstituciją. Toks noras neslepiamas.

„Nors pasiekimas rekordinis, nors tikrai bus dauguma, buvo minčių, kad reiktų 240-260 mandatų. Tai jau yra nerealu.

 

Be to, valdančiųjų partijoje yra koaliciniai dariniai, o vienas jų, teisingumo ministro Zbigniewo Ziobro, yra gana sustiprėjęs. Neoficialiai PiS štabe buvo pasakyta kad Ziobro „mus laiko šacho pozicijoje“ ir gali šantažuoti“, – tvirtino M.Antonovičius.

 

Analitikas galiausiai primena, kad į naująjį Seimą greičiausiai pateks dešiniuosius radikalus vienijanti „Konfederacija“: „Atsiranda konkurencija, galima tokia dinamika kaip tarp „Fidez“ ir „Jobbik“ partijų Vengrijoje.“

 

Opozicija pernelyg blaškėsi

Savo ruožtu A.Ažubalis mano, kad Lenkijos valdančiuosius bent iš dalis sustiprino „nuolatinis mušimas“ Europos Sąjungoje: „Tai irgi mobilizavo tautą ir rinkėjus.“

 

„Kaczynskis pasakė, kad už partiją balsavo dėl patikimumo ir pažadų laikymosi. Ir iš tiesų, PiS įgyvendino pažadus. Be to, ši partija visada buvo tautinė ir kalbėjo ne tik apie šeimą, bet ir apie tradicijas, Lenkijos istoriją, kultūrą.

 

Toks nuostatų blokas liudija, kad tautinė valstybė tikrai nėra pasmerkta“, – svarstė A.Ažubalis.

Kai kurie stebėtojai tvirtina, esą jei opozicinės partijos būtų derinusios savąsias kampanijas, joms galbūt būtų pavykę surinkti daugiau balsų ir sudarius koaliciją išstumti PiS iš valdžios. Tačiau tokia strategija anksčiau jau yra nepasiteisinusi, o rinkimų sistema labai palanki daugiausiai balsų surenkančiai partijai.

„Taip bandyta elgtis per Europos Parlamento rinkimus, ir tada nepasisekė. Partijas vienija tik priešiškumas PiS, o šiaip reiktų kalbėti ir apie valstiečius, ir apie kairiuosius, ir apie liberalus.

 

Be to, reikia turėti omenyje lenkiškos rinkimų sistemos specifiškumą – ten preferuojamas nugalėtojas. Ir galiausiai opozicinėms partijoms būtų sunku susitarti dėl daugybės dalykų.

Reiktų labiau kalbėti apie tai, kad opozicija, pirmiausia liberalai, apskritai blaškėsi taktikoje, neturėjo aiškų idėjų ir nepakankamai atsinaujino“, – teigė M.Antonovičius.

 

Lenkijos kairieji 2015 metais buvo susiskaldę ir po rinkimų Seime liko be atstovų. Dabar jie grįžta į parlamentą ir žada įnirtingai ginti šalies konstituciją.

Beje, apklausos parodė, kad Demokratinės kairės sąjungos sąrašą per rinkimus itin aktyviai rinkosi Lenkijos studentai. Tačiau jaunimas taip pat gausiai balsavo ir už radikalią „Konfederaciją“, o tai liudija jau senokai pastebėtą ir vis dar didėjantį visuomenės susiskaldymą.

 

„Jaunimui tikrai būdingas radikalumas, ypač kalbant apie „Konfederaciją“. O kairieji, aišku, turės savo darbotvarkę ir spręs savo klausimus. Be to, viešojoje erdvėje gali kaip tik sumažėti poliarizacijos, nes bus ne tik PiS ir Piliečių platforma, bet ir kairė“, – tvirtino M.Antonovičius.

 

Sustiprėjo Z.Ziobro įtaka

Kokių naujų įtampų galima tikėtis Lenkijos ir ES vadovybės Briuselyje santykyje? Dėl teismų reformos vis pasigirsta grasinimų atimti iš Varšuvos balso teisę Europos Vadovų Taryboje, nuogąstavimų dėl demokratijos, teisės viršenybės. Ar nuogąstavimai nėra perdėti?

 

„Ir pažvelgus į Lietuvą galėtų kilti klausimų dėl demokratijos, kaip ją supranta valstiečiai. Raskite nors vieną valstybę Europoje, kuri neturėtų bent vieno skandalo“, – teigė A.Ažubalis.

 

Savo ruožtu M.Antonovičius mano, kad ES ir Varšuvos konfliktas gali gilėti, nes, kaip jau minėta, sustiprėjo teisingumo ministro Z.Ziobro pozicijos.

„Bus sudėtingiau, nes Ziobro bandys toliau stiprinti savo pozicijas ir taikysis tapti Kaczynskio įpėdiniu. Pagrindinis jo priešininkas – premjeras Mateuszas Morawieckis, save vaizduojantis kaip nuosaikų pragmatiką.

 

Galime tikėtis tolesnių avantiūrų teismų sistemoje, žaidimų siekiant kaitinti ugnį. Juk Ziobro pozicionuoja save kaip kietos kovos su Briuseliu šalininkas. O kas dėl demokratijos, įvyko laisvi rinkimai.

 

Opozicija suklydo nuo pat pradžių kalbėdama pernelyg aštriai apie fašizmą. Po ketverių metų žmonių jautrumas tiesiog atbuko, nes jie pamatė, kad žodžiai skiriasi nuo realybės. Rinkimai, vyksta, konkurencija yra“, – svarstė M.Antonovičius.

 

Tuo tarpu A.Ažubalis pažymėjo, kad ES ir Lenkijos santykiai priklausys nuo naujosios Europos Komisijos sudėties.

 

Jos pirmininkė Ursula von der Leyen yra keliskart užsiminusi apie „didesnį jautrumą“ Vidurio ir Rytų Europos šalių atžvilgiu, be to, Lenkija ir kitos regiono šalys rėmė vokietės kandidatūrą derantis dėl Komisijos vadovo posto.

 

„Nemanau, kad bus paleisti sarginiai šunys pjudyti kažkurią ES valstybę narę. Greičiau atvirkščiai – bus bandoma įsiklausyti“, – teigė Seimo narys.