Šaltiniai teigia, kad JAV sankcijos dujotiekiui „Nord Stream 2“ gali įsigalioti šią savaitę

lrt.lt 2019 12 18

Vokietijos vyriausybė ruošiasi JAV sankcijoms antrojo Rusijos eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ projekto dalyviams, kurios gali įsigalioti jau šį penktadienį, gruodžio 20-ąją, skelbia Vokietijos leidinys „Bild“, remdamasis šaltiniais šalies Ekonomikos ministerijoje.

„Nord Stream 2“ tiesimo darbai

lrt.lt

Anot leidinio, Vokietijos vyriausybė neatmeta galimybės, kad sankcijos gerokai apsunkins vamzdyno tiesimą paskutinėje jo atkarpoje Baltijos jūroje – Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Kaip jau buvo skelbta, Jungtinių Valstijų Senatas antradienį pritarė siūlymui skelbti sankcijas bendrovėms, tiesiogiai dalyvaujančioms „Nord Stream 2“ įgyvendinime. Prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo pasirašyti 2020 metų gynybos biudžetą, į kurį įtrauktos šios sankcijos, įstatymų leidėjams pasiryžus ji patvirtinti iki gruodžio 20-ąją prasidėsiančių Kongreso atostogų.

 

55 mlrd. kubinių metrų metinio pralaidumo vamzdynas „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje klojamas greta beveik aštuonerius metus jau veikiančio, tokio pat pajėgumo dujotiekio „Nord Stream 1“.

 

Šio mėnesio pradžioje skelbta, jog jūroje nutiesta daugiau kaip 2,1 tūkst. kilometrų iš 2,46 tūkst. kilometrų būsimo „Nord Stream 2“ ilgio, jį skaičiuojant dviem jo gijomis atskirai.

 

JAV naujienų agentūra „Bloomberg“ šios savaitės pradžioje skelbė, jog Vašingtono sankcijos šio projekto nesustabdys, o tik gali užvėlinti jo baigties terminus.

 

Už prekybą atsakingas Europos Komisijos narys Philas Hoganas praėjusią savaitę pareiškė, kad JAV turėtų veikiau rūpintis savo problemomis nei kiškis į Europos reikalus, o Vokietijos ministras šiuo požiūriu pasisakė ypač griežtai.

 

„Europos energetikos politika yra sprendžiama Europoje, o ne Jungtinėse Valstijose“, – pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.

 

JAV sankcijos tiesiogiai smogtų „Nord Stream 2“ jūrinę dalį savo laivais tiesiančioms Šveicarijos „Allseas“ ir Italijos „Saipem“ bendrovėms, jų savininkams ir susijusiems asmenims. Be to, jos gali gerokai „atsirūgti“ vamzdyno prijungimo prie Vokietijos dujotiekių tinklų projektus įgyvendinančioms solidžioms šios šalies kompanijoms.

 

Vienintelis šį projektą vystančios, Šveicarijoje registruotos bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas yra Kremliaus kontroliuojamas dujų gigantas „Gazprom“. Jo partnerės šiame projekte – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Didžiosios Britanijos ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

 

Apytikriai 9,5 mlrd. eurų savikainos dujotiekį „Nord Stream 2“ Rusija tikisi užbaigti artimiausiais mėnesiais, o vėliausiai – iki 2020-ųjų vidurio.

 

Kosmoso pajėgos

JAV Senatas antradienį patvirtino 738 mlrd. dolerių (661 mlrd. eurų) gynybos federalinio finansavimo projektą ir pritarė prezidento D. Trumpo itin svarbiais laikomiems planams įkurti naujas kosmoso pajėgas, tai pat ėmėsi priemonių pažaboti Rusijos energetikos išteklių eksporto ambicijoms.

 

Nacionalinės gynybos įgalinimo įstatymas (National Defense Authorization Act, NDAA), priimtas 86 senatorių balsais prieš aštuonis, numato išlaidas šiai sričiai padidinti 22 mlrd. dolerių, palyginus su ankstesniu finansavimo laikotarpiu.

 

Šiuo teisės aktu Kongresas suteikia įgaliojimus skirti lėšų įvairiai karinei veiklai – pradedant kovos veiksmais Afganistane, baigiant laivų statyba, žvalgybos duomenų apie Rusiją rinkimu ir aviacijos, įskaitant bepilotes skraidykles, plėtra.

 

NDAA taip pat numato, kad kariškių atlyginimai bus didinami 3,1 proc. – daugiausiai per pastarąjį dešimtmetį.

 

Svarbus šio teisės akto elementas – įgaliojimas įkurti kosmoso pajėgas, šeštąją JAV kariuomenės rūšį po Sausumos pajėgų, Karinių oro pajėgų, Karinių jūrų pajėgų, Jūrų pėstininkų korpuso ir Pakrančių sargybos.

 

Vadiinamosios Kosmoso pajėgos bus pavaldžios JAV Karinių oro pajėgų departamentu, panašiai kaip Jūrų pėstininkų korpusas yra pavaldus Karinio laivyno departamentui.

 

„Jų misija bus atgrasyti priešiškus veiksmus kosmose prieš Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes“, – sakė Senato ginkluotųjų tarnybų komitete aukščiausias pareigas einantis demokratas Jackas Reedas.

 

D. Trumpas rugpjūtį paliepė Pentagonui įkurti naują štabą, atsakingą už karinius veiksmus kosmose. Amerikos kariuomenės vadai jau anksčiau reiškė nuogąstavimus dėl Kinijos ir Rusijos vykdomų pastangų sumažinti JAV pranašumą naujausiame karybos sektoriuje.

 

Kosmoso pajėgų štabo įkūrimas buvo prezidento mažesnio masto iniciatyva, dabar tapsianti daug didesnės ir ambicingesnės Kosmoso pajėgų programos, kuriai buvo reikalingas Kongreso pritarimas, dalimi.

 

Peržengti nesutarimai

NDAA sulaukė tiek respublikonų, tiek demokratų įstatymų leidėjų abiejuose Kongreso rūmuose ir jų ginkluotųjų tarnybų komitetuose ir buvo priimtas 59-us metus iš eilės. Tai buvo dar vienas įrodymas, kad Kapitolijoje kariuomenės poreikiai gali būti keliami aukščiau partinių nesutarimų kitais klausimais.

 

Vis dėlto be tam tikrų prieštaravimų neapsieita. Respublikonas senatorius Randas Paulas nuosekliai balsuodavo prieš didinamas karines išlaidas ir planus, nenumatančius JAV karinio dalyvavimo mažinimo. Antradienį jis liko ištikimas savo politikai.

 

„Deja, mums pateiktas įstatymas nenumato jokio iš mūsų daugybės karų užbaigimo, [tik] paprasčiausiai tęsia status quo ir pažeria daugiau pinigų visame pasaulyje konfliktams, kurių netgi nepradedame suvokti“, – kalbėjo jis.

 

Demokratai sugebėjo pelnyti reikšmingą pergalę, po ištisus mėnesius trukusių derybų užsitikrinę abiejų partijų pritarimą siūlymui, jog federaliniams darbuotojams būtų suteikta galimybė išeiti 12 savaičių apmokamų vaiko priežiūros atostogų.

 

Karinių išlaidų planas numato 635 mlrd. dolerių (569 mlrd. eurų) Pentagonui, ir dar 23,1 mlrd. dolerių (20,7 mlrd. eurų) – Energetikos departamentui, atsakingam už JAV branduolinių arsenalų priežiūrą ir kuro klausimus.

 

Operacijoms tokiose šalyse kaip Afganistanas, Sirija, Irakas ir Somalis skiriama 71,5 mlrd. (64,1 mlrd. eurų).

 

Be to, numatyta skirti 5,3 mlrd. dolerių (4,7 mlrd. eurų) karinių bazių Floridoje ir Šiaurės Karolinoje, pernai nuniokotų uraganų „Florence“ ir „Michael“, atstatymui.

 

Ši suma yra gerokai mažesnė, nei prašė Baltieji rūmai (9,2 mlrd. dolerių), norėję nukreipti dalį lėšų tvoros palei sieną su Meksika statyboms. D. Trumpas sako, kad ši siena yra būtina neteisėtai migracijai pažaboti.

 

Įstatymų leidėjai taip pat įterpė saugiklių Pentagono išlaidoms kontroliuoti, pavyzdžiui, draudimą mažinti amerikiečių kontingentą Pietų Korėjoje. Kitos priemonės suteikia leidimą aprūpinti Turkiją moderniais naikintuvais F-35 ir įsigyti iš Kinijos geležinkelio vagonų arba autobusų.