Pasitikime labiausiai, bet mokame mažiausiai: kaltinimai dėl ugniagesių padėties skrieja iš visų pusių

lrt.lt 2019 12 20

Nors ugniagesiai gelbėtojai ne vienerius metus karūnuojami visuomenės numylėtiniais, jų algos, palyginti su kitais statutiniais pareigūnais, mažiausios. Profsąjungų atstovai bado pirštu į ugniagesių vadovus, pabrėždami, kad šie net nebandė kovoti dėl didesnių algų, bei siūlo pasekti kitų statutinių įstaigų reformų pavyzdžiu.

lrt.lt

Tačiau buvęs ilgametis ugniagesių vadovas Remigijus Baniulis atkerta – Lietuvos ugniagesiai galėtų uždirbti tiek, kiek Vokietijos ugniagesiai, tačiau jiems tektų pamiršti visas socialines garantijas.

Padangų gaisras Alytuje vėl įplieskė diskusiją tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikų, tiek ir pačių statutinių pareigūnų gretose apie ugniagesių gelbėtojų situaciją Lietuvoje. Alytiškiai, dėkodami ugniagesiams už kovą su gaisru, aukojo jiems pinigų, siuntė maistą, o Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga rengė vieną protestą po kito, reikalaudama kelti atlyginimus kovotojams su ugnimi.

 

Parlamentarai, svarstydami 2020 m. biudžeto projektą, atsižvelgė į dalį statutinių pareigūnų profesinių sąjungų reikalavimų, tad kitąmet planuojama algų didėjimas visiems pareigūnams, tarp jų – ir ugniagesiams gelbėtojams. Vis dėlto prezidentas Gitanas Nausėda užsiminė galintis vetuoti kitų metų biudžetą, šalies vadovą tai daryti ragina ir Seimo opozicija. Taigi iki galo nėra aišku, kiek gali didėti ugniagesių gelbėtojų atlyginimai, o jei ir padidėtų – planuojama apie 45 proc., – šių pareigūnų alga vargu ar prilygtų kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčiui.

 

Beda pirštu į tą patį žmogų

Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Saulius Džiautas, LRT.lt paklaustas, kodėl ugniagesiai gelbėtojai atsilieka algų dydžiu nuo kitų statutinių pareigūnų, įvardijo buvusių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovų neryžtingumą kovojant dėl didesnio finansavimo ugniagesiams. Be to, pasak S. Džiauto, PAGD, skirtingai negu, pavyzdžiui, policija, nesiskubino imtis didesnių reformų.

 

„Vienas pirmųjų dalykų – mūsų generolų ir aukščiausių vadovų požiūris į paprastą ugniagesį, rūpinimasis jo finansinėmis problemomis ir gerove. Jie, diskutuojant dėl ugniagesių biudžeto Seime, sakydavo, kad visko užtekdavo. Kitų institucijų vadovai stengdavosi atstovauti savo tarnybų interesams dėl darbo užmokesčio, kovodavo dėl algų kėlimo. Tai darė tiek ir dabartinis premjeras (Saulius Skvernelis – LRT.lt), vadovavęs policijai, tiek ir pastarasis policijos vadovas Linas Pernavas, pratęsęs tuos darbus, tai lėmė policijos pareigūnų darbo užmokesčio ženklų kilimą. Tiesa, policija neteko daug pareigūnų, bet jie iš sutaupytų lėšų kėlė atlyginimus.

 

PAGD ne tik kad nedarė reformų, netaupė, bet dar ir nepasirūpindavo, kad atsirastų papildomų lėšų biudžete. Tai pradėjo daryti tik prieš dvejus metus, o policija jau ketverius metus reformuojasi ir didina pareigūnams atlyginimus“, – kalbėjo S. Džiautas.

 

Kalbėdamas apie PAGD neryžtingumą, S. Džiautas dūrė pirštu į buvusį ilgametį PAGD vadovą Remigijų Baniulį.

 

„Pačiam teko dalyvauti Seimo komitetų posėdžiuose, tai kai PAGD vadovavo generolas R. Baniulis, tai vienas Seimo narys jam buvo pasakęs, kad reikėjo „per langą į Seimą įeiti ir pasakyti, kad yra poreikis ugniagesių algoms didinti“. Dabar šį poreikį gina tik profesinė sąjunga“, – tvirtino ugniagesių atstovas.

 

S. Džiautas priminė, kad statutiniai pareigūnai siekia „Programos 1000“ įgyvendinimo, tai yra kad visi pareigūnai uždirbtų bent 1000 eurų į rankas. Anot jo, žemiausios grandies ugniagesys šiuo metu per mėnesį „į rankas“ gauna vidutiniškai apie 630 Eur ir smarkiai atsilieka nuo kitų statutinių pareigūnų.

 

„Ugniagesių gelbėtojų algos šiais metais paaugo vidutiniškai 100-u eurų, bet kad pavyktų pasivyti policininkus ir įvykdyti tą „Programą 1000“, mums reikėtų trigubai tiek“, – pažymėjo pašnekovas.

 

Į buvusį PAGD vadovą R. Baniulį pirštu bedė ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banelis.

 

„Pastarąjį dešimtmetį, ypač PAGD vadovaujant R. Baniuliui, jis pats rūpinosi savimi, savo gerove. Prisiminkime, kiek buvo nepotizmo, kiek ten buvo jo giminaičių įdarbinta. Kaip PAGD vadovai elgdavosi Seimo komitetuose? Jie ateidavo ir sakydavo: „Jeigu kažkiek skirsite lėšų, tai gerai, nes mes pasiruošę vykdyti tai, ką pasakysite.“ O kitų institucijų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), Viešojo saugumo tarnybos (VST), Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) – atstovai labai aiškiai sakydavo, kiek jiems reikia papildomų lėšų“, – dėstė V. Banelis.

 

Anot jo, statutinių pareigūnų profsąjungos prieš ketverius metus su institucijų vadovais sutarė kartu siekti pareigūnų algų kėlimo, tačiau, pasak V. Banelio, R. Baniulis priešinosi pokyčiams.

 

„Jo išsisukinėjimai, atsikalbinėjimai kėlė juoką. Kitų institucijų tokio paties rango vadovai R. Baniuliui tiesiai šviesiai sakydavo: „Slėpkis, nes darai gėdą“, – dėstė V. Banelis.

 

R. Baniulis: tai yra nesąmonė, tai yra nevalstybiškas požiūris

2006–2016 m. PAGD vadovavęs R. Baniulis LRT.lt tikino nesutinkantis su jam metamais kaltinimais dėl neryžtingumo reformuojant PAGD ir siekiant didesnių ugniagesių algų.

 

„Klaidinga manyti, kad tas vadovas, kuris labiau spaudė Seimo narius, tas ir laimėjo. Tai yra kažkokia nesąmonė, tai yra visiškai nevalstybiškas požiūris. Prie pokyčių reikia prieiti sistemiškai“, – aiškino R. Baniulis.

 

Pašnekovas pasakojo, kad, nepaisant to, jog kone visą jo vadovavimo PAGD laikotarpį finansavimas departamentui buvo suvaržytas, jam pavyko pasiekti nemažai pokyčių sistemoje. Anot R. Baniulio, 2015 m. pavyko pasiekti, kad ugniagesių gelbėtojų algos galėtų būti skaičiuojamos tame pačiame lygmenyje, kaip ir policininkų, pasieniečių ir kitų pareigūnų atlyginimai. Tiesa, vėliau, pasak buvusio PAGD vadovo, situacija dėl valdžios atstovų abejingumo vėl suprastėjo.

 

„Tais metais iš tikrųjų situacija PAGD buvo net geresnė, negu kitose giminingose tarnybose. Situacija iš esmės pasikeitė per pastaruosius trejus ar ketverius metus. Policija visomis prasmėmis – ir atlyginimų, ir investicijų prasme – žygiavo į priekį. Pasieniečiai padarė proveržį. O ugniagesiams centrinė valdžia, sakyčiau, Vidaus reikalų ministerijos valdžia su Eimučiu Misiūnu priešakyje, kažkodėl labai rezervuotai skyrė papildomas lėšas. Kalbu ne tik apie atlyginimą, bet ir apie investicijas. 2017–2018 m. beveik visos investicijoms ugniagesiams skirtos lėšos buvo grąžintos į biudžetą. Sunku paaiškinti, kodėl taip galėjo atsitikti“, – dėstė R. Baniulis.

 

Pašnekovas tikino, kad dėl susidariusios sudėtingos situacijos ugniagesių algas teko didinti, einant „partizaniniais keliais“.

 

„Jeigu valdžia oficialiai sako, kad „skirsime kažkiek lėšų atlyginimams pakelti“, tai kodėl ilgą laiką nebuvo keičiami algų koeficientai, pagal kuriuos buvo apskaičiuojami ugniagesių atlyginimai? Kodėl visa tai reikėdavo daryti partizaniniais keliais, mokant priedus? Visi vadovai buvo tarsi įkaitai, kai profsąjungos spausdavo, sakydamos, kad duotos papildomos lėšos atlyginimams pakelti, o iš kitos pusės – nėra mechanizmo, kaip tuos pinigus „įdėti“ į atlyginimą“, – dėstė R. Baniulis.

 

Pašnekovas akcentavo, kad jo vadovavimo PAGD laikotarpiu kiekvienos kadencijos Vyriausybė ir Seimas ugniagesių algas didindavo maždaug po 5 proc. Vis dėlto, kaip pripažino R. Baniulis, toks atlyginimų didinimas nebuvo pakankamas.

 

„Negaliu paaiškinti, kodėl vyko vos ne metodiškas tarnybos skurdinimas“, – stebėjosi buvęs PAGD vadovas.

 

R. Baniulis nesutiko ir su jam metamais kaltinimais dėl reformų nevykdymo. Jis priminė, kad dar 2008 m. pasiekta, kad ugniagesiai gelbėtojai atsidurtų aukštesnėje institucijų grupėje, tai leido sparčiau kelti pareigūnų algas. Be to, anot pašnekovo, PAGD buvo viena pirmųjų statutinių įstaigų, 2007 m. pradėjusių savo juridinių asmenų reformą, kurios metu iš 60-ies juridinių asmenų liko 17.

 

Ar policijos reforma yra tinkamiausias pavyzdys?

2001–2008 m. policijos generalinio komisaro pareigas ėjęs Vytautas Grigaravičius LRT.lt pasakojo, kad jo vadovavimo policijai laikotarpiu kelti algas pareigūnams buvo itin sunku, mat ekonominis sunkmetis palietė ir policijos sistemą. Be to, buvęs policijos vadovas akcentavo, jog pinigai, kurie buvo skirti algų didinimui, buvo investuojami ir į pastatų remontus, automobilių, reikalingos įrangos pirkimą.

 

„Mano laikais tai (sparčiai didinti algas – LRT.lt) buvo misija neįmanoma, nes, kad pervestum pinigus iš eilutės į eilutę, reikėdavo kreiptis į Finansų ministeriją ir jie į tai labai griežtai žiūrėdavo. Praktiškai koks darbo užmokestis buvo numatytas, tokį ir turėjome. Nieko nepadarysi. [...] To (investicijų į policijos infrastruktūrą – LRT.lt) labai reikėjo, nes bazė buvo apverktinos būklės, bet, iš kitos pusės – buvo galima tuos pinigus dar efektyviau panaudoti, keliant atlyginimus pareigūnams“, – svarstė V. Grigaravičius.

 

Buvęs policijos vadovas, paklaustas apie tai, kodėl ugniagesių gelbėtojų algos yra mažesnės negu kitų statutinių pareigūnų, taip pat užsiminė apie buvusios PAGD vadovybės nenorą kovoti dėl savo pavaldinių gerovės. Vis dėlto, V. Grigaravičiaus manymu, ugniagesių gelbėtojų sistema ilgą laiką turėjo ir kitų problemų, tad, pašnekovo teigimu, panašu, kad pirmiau nutarta spręsti jas, o tik vėliau imtasi algų klausimo.

 

„Ugniagesių darbo specifika yra visai kitokia, negu policijos arba Viešojo saugumo tarnybos. Ugniagesiai daug dirba su technika, kuri yra brangi. Aišku, ugniagesių automobilis ar kopėčios tarnaus daug metų, bet tokia technika yra labai brangi. Taigi nemažai pinigų „suvalgo“ tokie pirkiniai. Bet gal jie turi vidinių rezervų, dėl kurių jie galėtų elgtis panašiai kaip policija“, – svarstė V. Grigaravičius.

 

2017 m. buvo baigta policijos reforma, kurios metu buvo sujungta kriminalinė ir viešoji policija. Pertvarka leido sutaupyti nemažai lėšų ir tokiu būdu padidinti algas policijos pareigūnams – pirminės grandies pareigūnai per mėnesį „į rankas“ ėmė gauti 700 Eur, o vidurinės grandies pareigūnai – ne mažiau kaip 850 Eur „į rankas“. Tiesa, ši reforma sulaukė nemažai kritikos tiek iš politikų, tiek ir iš statutinių pareigūnų profsąjungų.

 

V. Grigaravičius, paklaustas, ar PAGD galėtų pasekti policijos pavyzdžiu, patikino, kad tai nebūtų pats tinkamiausias kelias. Buvusio policijos vadovo įsitikinimu, pareigūnų skaičiaus mažinimas niekada neturėtų būti sektinu pavyzdžiu. Be to, anot pašnekovo, policijos reformoje būta ir klaidų.

 

„Aš būčiau prieš darbuotojų mažinimą. [...] Prisiminkime, kad, sumažinus etatų skaičių, likusiems pareigūnams darbo krūvis padidėjo. Tai nėra normalu. Kyla klausimas, ar likę pareigūnai gali atlaikyti tą krūvį. [...] Pareigūnams galėtų kilti problemų su sveikata, gali kamuoti nuovargis, psichologinės problemos, atsirastų trintis kolektyve.

 

L. Pernavas iš esmės dalį atlyginimų pareigūnams mokėjo vokeliuose. [...] Kiekvienas pareigūnas turi savo atlyginimo algoritmą. [...] Už papildomą darbo krūvį pareigūnams buvo mokama papildomai, bet iš sutaupytų lėšų, ir problema ta, kad tie pinigai buvo tarsi neoficialūs, nes jie neįsiskaičiuoja į pareigūno darbo stažą, į pensiją. Tuos pinigus gauni, išnaudoji, bet, kai išeini į pensiją, pensija skaičiuojama nuo mažesnio atlyginimo, kuris priklauso tau pagal tavo pareigybės skalę. Šitą problemą reikėjo išspręsti“, – aiškino buvęs generalinis policijos komisaras.

 

Jam pritarė ir NPPSS pirmininkas V. Banelis. Pareigūnų profsąjungų vadovas tikino, kad policija, nors joje reforma įvykdyta sparčiai ir dėl to augo pareigūnų algos, nuėjo lengviausiu ir ne pačiu tinkamiausiu keliu.

 

„Padaryta labai daug, bet reforma padaryta „be veido“, nes buvo sugalvota atsikratyti 30 procentų žmonių. Policija prarado kelis tūkstančius žmonių, pakeistas veiklos modelis, kurį dabar naujas vadovas Renatas Požėla turi keisti. [...] Policija nusprendė eiti lengviausiu keliu, tai yra atleisti savo žmones ir tokiu būdu pertvarkyti veiklos modelį, sukurti tam tikrą patrulių būrį, reaguojantį į viską. Nieko gero tame nėra. Tai yra radikalus kelias“, – dėstė V. Banelis.

 

Siūlė atsisveikinti su „50-ies karalysčių modeliu“

Buvęs ilgametis PAGD vadovas R. Baniulis, kalbėdamas apie dabartinę ugniagesių gelbėtojų situaciją, pažymėjo, kad šių pareigūnų klausimas neturėtų tapti pats svarbiausias, o tuos ugniagesius, kurie nori vokiškų ar estiškų algų, pašnekovas ragina susimąstyti apie tai, kokiomis sąlygomis dirba užsienio valstybių pareigūnai.

 

„Kai ugniagesiai šaukdavo, kad gauna mažesnes algas, aš paklausdavau: „Ar Jūs vertinate tai, kokį turite darbo režimą?“ Turiu omeny parą darbo ir tris paras laisvas. Jeigu norite turėti tokį atlyginimą, kokį turi estų ugniagesiai – apie 1200 eurų „į rankas“, – tai gerai, bet reikia pažiūrėti, kokį bendrą paketą jie turi, o tas bendras paketas yra toks, kad estų ugniagesiai dirba iki 65 metų, jie yra nestatutiniai, jie neturi socialinių garantijų, neturi tokių ilgų atostogų. O Lietuvos ugniagesiai gali išeiti į pensiją po 25 metų darbo. Vokiečių ugniagesiai gauna į rankas apie 1600 eurų. Norite to? Gerai, bet reikėtų vėl viso to paketo, kai neturėsi socialinių garantijų, teks dirbti po 12 ar 8 valandas“, – kalbėjo R. Baniulis.

 

Jo įsitikinimu, PAGD turėtų imtis „kokybinių, o ne kiekybinių reformų“, investuoti į pačių ugniagesių darbo kokybę, į įrangą, į darbinę techniką.

 

„Šiuo metu sistema yra iškreipta, nes patyręs ugniagesys gauna daugiau negu, pavyzdžiui, karininkas, kuris turi išsilavinimą, kuris mokosi, kuris siekia karjeros. Vertinant atlyginimus, reikia žiūrėti kur kas globaliau. Negerai, kai tik atėjęs į tarnybą žmogus gauna apie 500 eurų į rankas. Jei gautų kokius 700 eurų į rankas, tai toks atlyginimas motyvuotų, bet negali vien tik kelti grindų lygį. Kai suprastėja pačios tarnybos darbas, prasideda visiškas chaosas, kyla abejonių dėl sugebėjimų gelbėti žmogaus gyvybę. [...]

 

Duok ugniagesiui 5000 eurų atlyginimą „į rankas“, neduok švirkšto, greito automobilio su plačiomis galimybėmis, neduok hidraulinės įrangos, neduok tinkamų drabužių, geros kvėpavimo įrangos ir jis nieko negalės padaryti, o žmogaus namas sudegs“, – aiškino R. Baniulis.

 

NPPSS pirmininkas V. Banelis pasakojo, kad per pastaruosius 3–4 metus efektyvias reformas sugebėjo įvykdyti VST, VSAT ir kitos statutinės įstaigos. Jų metu, kaip pažymėjo pašnekovas, statutinėms įstaigoms pavyko ir „susistambinti“, ir kartu padidinti pareigūnų algas. PAGD, V. Banelio teigimu, galėtų pasekti VST arba VSAT pavyzdžiu.

 

Pareigūnų profsąjungų vadovas atkreipė dėmesį, kad ugniagesių sistemoje egzistuoja nemažai nestatutinių ugniagesių – savivaldybių ugniagesiai, savanoriai ir kiti.

 

„PAGD yra tokia mišrainė, kurios neturime nė vienoje struktūroje. Mes juk neturime savivaldybės kariuomenės, savivaldybės policijos, savivaldybės pasieniečių. PAGD kalba apie savanorius ugniagesius, bet tai nėra tinkamas kelias. Reikia tvarkyti šią sistemą, reikia nustoti turėti 30 ar 50 karalysčių.

 

Nestatutinius ugniagesius, kurie yra tinkami, galima integruoti į statutinių sistemą, nes dabar statutinėje sistemoje trūksta 500 statutinių ugniagesių. Iš nestatutinių pareigūnų per visą Lietuvą tuos 500 galima surinkti, o tiems, kurie netinka statutinei tarnybai, galima nustatyti pereinamuosius laikotarpius, kad žmonės dar galėtų tarnauti. Jų nereikia išmesti į gatvę“, – siūlė NPPSS pirmininkas.

 

V. Banelio manymu, tokia pertvarka didelių piniginių išteklių nepareikalautų. Be to, kaip teigė pašnekovas, PAGD sistemos stambinimas, veiklos optimizavimas leistų atrasti papildomų lėšų, kurios galėtų būti skirtos ugniagesių gelbėtojų algų didinimui.

 

„Jeigu mes optimizuojame visą ugniagesių ūkį, logistiką, tai iš tos pertvarkos galima generuoti pinigus algoms. Pavyzdžiui, pasieniečiai ir net tie patys ugniagesiai gelbėtojai per pertvarkas patys savarankiškai sugeneravo po kelis milijonus eurų, policija sugebėjo sugeneruoti apie 14,2 milijono eurų. Tai nėra paprasta ir linksma, nes reikia dėlioti skaičiukus, taisyti klaidas. Bet toks pertvarkos būdas būtų efektyvus“, – aiškino V. Banelis.