Nausėda: gėdinga, kad politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno

lrt.lt 2020 06 18

Ketvirtadienį Seime prezidentas Gitanas Nausėda skaito pirmąjį savo metinį pranešimą. Savo kalboje prezidentas pabrėžė kovą su koronavirusu, politinę kultūrą, Lietuvos ateities gaires.

 Gitanas Nausėda Seime skaito pirmąjį savo metinį pranešimą

lrt.lt

Pradėdamas savo kalbą Seime G. Nausėda kalbėjo, kad tris dešimtmečius svarbiausias Lietuvos tikslas buvo grįžti į Vakarų pasaulį politine, kultūrine ir ekonomine to žodžio prasme. Jis kalbėjo, kad visą šį laikotarpį siekėme įtvirtinti šalies tarptautinį saugumą, kad skaudi praeities istorija nepasikartotų.

 

„Šis valstybės kūrimo ir tobulinimo darbas neturi pabaigos. Tačiau šiandien greta jo mes iškėlėme kitą didįjį Lietuvos tikslą – teisinga, žalia, inovatyvi gerovės valstybė.

 

Mokame įveikti istorinius iššūkius. Matome savo klaidas ir žinome, kaip jas taisyti. Mokame brėžti sėkmingos ateities gaires. Bet mes dar privalome išmokti geriau įgyvendinti tai, ką užsibrėžėme, ir veikti drauge, kaip visuma“, – parlamento plenarinių posėdžių salėje kalbėjo G. Nausėda.

 

Šalies vadovas kalbėjo, kad gerovės valstybė prasideda ne nuo ekonominių ir socialinių rodiklių, o nuo pagarbos, tarpusavio pasitikėjimo, atsakomybės už bendrą interesą ir pagalbos vienas kitam. Prezidentas pabrėžė, kad tiek suvokimas, kad esi atsakingas ne tik už save, tiek pagarba esančiam kitoje mąstymo stovykloje, vis dar yra Lietuvos siekinys.

 

„Žodis „susitarimas“ mums tėra 11 raidžių seka, o ne elgesio norma. Mes vis dar mokomės gyventi kaip Viena Lietuva. Asmeniniai interesai laimi prieš bendrąjį gėrį. Pašaipa ir patyčios prieš argumentuotą kritiką ir orumą. Badymas pirštu prieš padedančią ranką. Tuščias triukšmo kėlimas prieš dialogą“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Virusas parodė, kas yra kas

Pasak prezidento, pavyzdį, kaip tiesti ranką vienas kitam, kaip gerbti ir būti atsakingiems už bendrą būvį, Lietuvos žmonės parodė koronaviruso pandemijos metu.

 

„Jūs sukūrėte dešimtys pilietinių iniciatyvų, kurios žaibiškai sutelkė bei organizavo pagalbą pažeidžiamiausiems asmenims ir pirmose kovos su virusu linijose stojusiems specialistams. Jūs drausmingai laikėtės karantino reikalavimų.

 

Jūs vykdėte savo profesines pareigas ir tuo pat metu tvarkėtės su asmeniniais bei šeimyniniais rūpesčiais, kurie slėpėsi po žodžiu junginiu „likite namuose“. Jums už tai nuoširdžiai dėkoju“, – į Lietuvos žmones kreipėsi G. Nausėda.

 

Jis kalbėjo, kad šimtai tūkstančių žmonių buvo patikrinti, ar yra užsikrėtę koronavirusu, tačiau virusas savo ruožtu, kaip sakė G. Nausėda, patikrino kiekvieną mūsų ir nustatė visuomenės bei valstybės imuninės sistemos silpnąsias vietas.

Anot šalies vadovo, Lietuva laikė visa apimantį testą ir dabar privalo atlikti du svarbius darbus: sąžiningai įvertinti savo būklę ir protingai nuspręsti, kokiu būdu sustiprėti.

 

G. Nausėda sakė, kad koronavirusas parodė, kas visuomenėje ir politikoje yra pasirengęs konstruktyviai spręsti problemas, o kas linkęs į tuščią retoriką ir destruktyvius veiksmus, taip pat, kas tiesiog sąžiningai dirba savo darbą, o kam reikia dramos ir superdidvyrių, kas tiesa bendradarbiavimo ranką partneriui, o kas ieško momentinės šlovės ir matuojasi laurų vainiką.

 

„Atmetę pirmojo krizės etapo sukeltas emocijas, galime konstatuoti: specialistai egzaminą virusu išlaikė, demonstruodami profesionalumą ir pasiaukojimą. Tai jūs, mūsų medikai, mokytojai, pareigūnai, valstybės tarnautojai ir diplomatai, neskaičiavę darbo valandų. Pilietinė visuomenė testą virusu išlaikė. Vieni organizuotumu, kiti – drausmingumu. Tai Jūs, savanoriai, nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės ir sąmoningi gyventojai.

 

Verslas pasitikrino vertybes ir lankstumą. Vieni problemas perkėlė partneriams ir vartotojams, kiti savo sąskaita saugojo darbo vietas, tiekė maistą kovojantiems arba greitai prisitaikė gaminti trūkstamą įrangą. Lankstumą, gebėjimą reaguoti operatyviai, be biurokratinių vilkinimų priimti sprendimus tikrinosi ir politikai, ir valstybės institucijos. Anaiptol ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi“, – kalbėjo prezidentas.

 

Jis sakė, kad žvelgiant atgal matyti, jog buvo vėluojama imtis žingsnių, kurie būtų padėję stabdyti viruso plitimą sveikatos įstaigose. Taip pat, anot G. Nausėdos, nebuvo pakankamai pasiruošta, todėl Lietuva susidūrė su apsaugos priemonių tiekimo ir paskirstymo problemomis.

 

„Šiandien matome, kad, deja, stokojame ryžto ir vėluojame imtis priemonių, kurios padėtų sustabdyti viruso plitimą šalies ekonomikoje. 8 ar 10 procentų numatytos paramos, kuri pasiekė Lietuvos verslą, nėra tai, ko šiandien tikimasi iš valstybės“, – teigė šalies vadovas.

 

Asmeniniai interesai prasimuša visur

Seimo salėje G. Nausėda kalbėjo, kad gyventojų ir specialistų veiksmai pandemijos metu siunčia aiškų priminimą mums visiems – visuomenė nėra abstrakcija, tai yra žmonės, kuriems mes esame išrinkti tarnauti. Tarnauti, o ne valdyti, galvojant, kad valdžia išmano geriau, o turintys galią sprendžia už visus likusius, sakė G. Nausėda.

 

„Baigę kadenciją politikai valstybę turi palikti stipresnę nei tuomet, kai prisiėmė piliečių jiems suteiktą atsakomybę atstovauti. Civilizuotoje visuomenėje yra ieškoma interesų balanso, o ne dominuoja atskirų, paprastai stipresnių grupių poreikiai. Deja, šią tiesą reikia nuolat priminti. Asmeniniai ir grupiniai interesai prasimuša beveik visose srityse – nuo kaimo seniūnijos iki, deja, Seimo.

 

Dėl šių priežasčių pasisakiau prieš Seimo rinkimų kartelės mažinimą, nes žaidimo taisyklių keitimas likus mažiau nei metams iki rinkimų yra ne demokratijos stiprinimas, o sąlygų sau pasigerinimas“, – metiniame pranešime kalbėjo G. Nausėda.

 

Jis sakė todėl 2020 metų biudžeto svarstymo metu iniciavęs mokesčių pakeitimus, kurie padidintų mokesčių sistemos teisingumą ir sumažintų gyventojų pajamų nelygybę. Tiesa, prezidentas teigė, kad gebėjimas dalintis su stokojančiu dar liko tai, ko reikės išmokti.

 

Prezidentas priminė atleidęs ir teikęs atleisti teisėjus, kurie pažemino teisėjo vardą, taip pat vatavęs bandymą krizės naštą perkelti ant vartotojų pečių, nesutikęs, kad valstybinius kelius valdančios valstybės įmonės sprendimai būtų grindžiami politiniais motyvais.

 

„Mes visi esame atsakingi už tą politinę kultūrą, kuri šiandien viešpatauja Lietuvoje. Gėdinga, kad aukšto rango valdžios pareigūnų politinės atsakomybės kartelę nuleidome iki visiško dugno. Atseit, visi veiksmai, kurie nebaudžiami sodinimu už grotų, yra teisingi ir teisėti.

 

Niekaip nesugebame išspręsti įsisenėjusių problemų, nes žiūrime ne į tai, kas yra siūloma, o į tą, kuris siūlo. Glumina politikų užsispyrimas priešintis iniciatyvoms, kurios yra ne jų sugalvotos, nors naudingos Lietuvos piliečiams.

 

Įsisąmoninkime pagaliau, kad eiti į kompromisą – nėra silpnumas. Politinės daugumos darbas – ne buldozeriu sulyginti su žeme kitus. Politinės opozicijos darbas – ne kritika dėl kritikos. Visų darbas – kurti bendrą gėrį“, – kalbėjo prezidentas.

 

Būtinas pasitikėjimas institucijomis

G. Nausėda priminė į prezidento rinkimus ėjęs vedinas gerovės valstybės idėjos. Jis kalbėjo, kad tai valstybė, kuri būtų pajėgi spręsti įsisenėjusias skurdo, pajamų nelygybės ir socialinės atskirties, korupcijos ir šešėlinės ekonomikos, neracionalaus viešųjų išteklių panaudojimo problemas. Taip pat turėtų noro ir ryžto eiti priekyje, o ne sekti paskui kitus švietime, moksle, kuriant inovatyvios ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką ir kuriai pagarba, teisingumas, atvirumas ir vienybė nebūtų vien skambūs žodžiai.

 

„Tokią valstybę galime sukurti tik drauge ir ji yra mūsų visų rankose: partijų, startavusių Seimo rinkimų kampanijoje, valstybės ir savivaldos institucijų, vietos bendruomenių, tautinių mažumų, verslo ir darbuotojų asociacijų, visuomenininkų, kultūrininkų, medikų, pedagogų, kiekvieno mylinčio Lietuvą žmogaus.

 

Negyvename sovietmečiu – nebus iš viršaus nuleisto penkmečio direktyvinio plano. Už uždarų durų gimęs sprendimas, liepiamąja nuosaka „nuleistas“ įgyvendinti demokratinėje visuomenėje, dažnai baigiasi atmetimu. Vienintelis Lietuvai tinkamas planas yra tas, kurį pasieksime bendru sutarimu. Kantriai suderintas, mokantis priimti sprendimus nesipjaunant ir nesispjaudant, ir vykdomas, priimant asmeninį įsipareigojimą už rezultatą”, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Jis sakė vertinęs šių metų biudžetą kaip pirmąjį žingsnį kryptingai mažinant socialinę atskirtį Lietuvoje, tačiau siauras grupinis interesas apsaugoti savo asmenines pajamas ir mokestines lengvatas sutrukdė plačiau žengti gerovės valstybės link. Šalies vadovas kalbėjo pateikęs Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, taip pat inicijavęs korupcijos prevencijos sistemos pokyčius.

 

„Gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo – piliečių pasitikėjimo valstybe ir jos institucijomis, mūsų visų pasitikėjimo vieni kitais. Pasitikėjimas valstybe yra kuriamas daugybe mažų žingsnelių. Galima abstrakčiai kalbėti apie žmogaus svarbą ir nedaryti nieko. Tačiau galima imtis sudėtingos tarptautinės operacijos, siekiant išgelbėti trijų žmonių gyvenimus“, – sakė G. Nausėda.

 

šeimas. Jis kalbėjo, kad sprendžiant šią problemą, Seimas parodė deramą vienybę. Tarnybos demonstravo profesionalumą ir gebėjimą organizuoti trijų valstybių veiksmus.

 

„Ačiū Jums už puikų darnos pavyzdį, kuriuo patvirtinome, kad Lietuvai žmogus nėra pėstininkas geopolitinėje šachmatų lentoje, o kartu sustiprinome savo šalies prestižą NATO sąjungininkų akyse. Tik pasitikėdami vienas kitu galime įveikti Lietuvai kylančias išorines grėsmes. Žinome jas ir nuosekliai stipriname savo valstybės saugumą. Tačiau kartais atrodo, kad didžiausias mūsų priešas esame.... mes patys“, – metiniame pranešime teigė G. Nausėda.

 

Pripažino, kad Astravas yra klaida

Prezidentas G. Nausėda metiniame pranešime pripažino, kad netoli Vilniaus, Baltarusijoje, išdygusi Astravo branduolinė jėgainė yra ir Lietuvos klaida.

 

„Pripažinkime – Astravo atominė elektrinė yra ir mūsų 12-ka metų trunkanti klaida. Atsakomybės permetimas finišuojantiems šios estafetės dalyviams nepadės komandai“, – kalbėjo šalies vadovas.

 

Anot jo, Lietuva žengia žingsnius, kurių dėka leista užkirsti kelią nesaugios elektros energijos patekimui į Lietuvą iš trečiųjų šalių. Jis pirminė, kad Lietuvos iniciatyva Europos Vadovų Taryba įtvirtino reikalavimą Europos Sąjungos kaimynystėje plėtojamiems trečiųjų šalių projektams užtikrinti aukščiausius tarptautinius aplinkosaugos ir saugumo standartus.

 

G. Nausėda akcentavo, kad Lietuva Astravo klausimą tarptautinėje bendruomenėje kels ir toliau, reikalaudama imtis atsakomybės, tačiau kartu pabrėžė, jog „vietinės reikšmės memorandumai“ šiuo atveju nepadės.

 

„Juk akivaizdu, kad šis atominis monstras kelia grėsmę ne tik Baltarusijos kaimynams, bet ir visam regionui. Tačiau mūsų vietinės reikšmės memorandumai ir laiškai vienas kitam čia nepadės. Sutelkime jėgas ir drauge kalbėkimės su užsienio valstybių vadovais ir tarptautinėmis organizacijomis, nes užsidarymas savo kieme ir piktas skiauterės kratymas pasirodė esąs visiškai nerezultatyvus“, – tvirtino šalies vadovas.

 

Savo metiniame pranešime prezidentas ragino Astravo ir kitais klausimais kreiptis ir į lietuvių diasporą pasaulyje. Kartu G. Nausėda priminė palaiką elektroninio balsavimo idėją.

 

„Kviečiu pasaulio lietuvius aktyviai dalyvauti Lietuvos gyvenime, kuriant stipresnę valstybę. Lietuva gali ir turi suteikti galimybes po pasaulį išsibarsčiusiems savo vaikams būti tokiais pat mūsų šalies piliečiais, kokie esame mes visi. Pirmuoju žingsniu čia galėtų tapti elektroninio balsavimo užsienio lietuviams diegimas“, – dėstė prezidentas.

 

Akcentavo ir santykių su Baltarusija svarbą

G. Nausėda, kalbėdamas apie užsienio politiką, akcentavo Lietuvos ryšius su transatlantiniais sąjungininkais ir aktyvų šalies vaidmenį, skatinant Rytų partnerystės procesą.

 

„Santykiai su Lenkija grįžo į strateginį glaudaus bendradarbiavimo lygmenį. Baltijos šalys dabar turi puikią progą pasitikrinti, ar tvirta draugystė apsiriboja vien šventinėmis deklaracijomis, ar atlaiko ir ekonominio bei finansinio solidarumo svorį“, – apie Lietuvos ir Lenkijos santykius kalbėjo G. Nausėda.

 

Anot jo, ieškoti susitarimų skatina ir sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais projektas, kuris, G. Nausėdos žodžiais, „pakels mūsų energetikos sistemų saugumą ir nepriklausomybę į kokybiškai naują lygį“.

 

Šalies vadovas metinėje kalboje pasidžiaugė, kad Lietuva atnaujino dialogą su Baltarusija. G. Nausėda tvirtino, kad Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas.

 

„Atnaujinome dialogą su kaimyne Baltarusija, neperžengdami visų kartu nubrėžtų raudonų linijų branduolinės energetikos ir žmogaus teisių klausimais. Baltarusijos suverenitetas yra ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesas“, – skaitė G. Nausėda.

 

Anot jo, reformas Rytų partnerystės projekte paskatintų aiški vizija ir veiksmų algoritmas, leisiantis Rytų valstybėms artėti Europos link.

 

„Jei jose nebus vietos europietiškoms vertybėms, rasis vietos kitokioms – nebūtinai vakarietiškoms“, – perspėjo šalies vadovas.

 

Prezidentas akcentavo, kad Lietuva turi aiškią Europos Sąjungos politikos kryptį, mūsų šaliai reikalinga ekonomiškai stipri ir politiškai stabili Europos Sąjunga.

 

„Galima priekaištauti, kad sprendimų priėmimo mechanizmas joje yra sudėtingas, dažnai stokojama greičio ir nuoseklumo. Tačiau kritikai pamiršta, koks unikalus darinys yra Europos Sąjunga ir kokiems principams ji atstovauja. Joje nėra diktatorių ir diktatoriukų – sprendimai priimami sutarimu, gerbiant vienas kito teises ir laisves. Siekiant bendrojo gėrio visiems“, – kalbėjo prezidentas.

 

Kalbėdamas apie užsienio politiką, jis prisiminė pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

 

„NATO viršūnių susitikime Londone JAV Prezidento Donaldo Trumpo paklaustas, ką Lietuvai reiškia narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sureagavau lakoniškai: Europos Sąjunga – geresniam gyvenimui, NATO – tiesiog gyvenimui. Ši sentencija taupiai ir tiksliai atspindi esmę. NATO ir JAV karinis buvimas Europoje ir mūsų regione išlieka esmine taikos ir saugumo prielaida. Savo ruožtu Lietuva garbingai vykdo įsipareigojimą skirti krašto apsaugai ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Tai yra ir mano kaip prezidento asmeninis įsipareigojimas“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Pasak šalies vadovo, Lietuvos santykiuose su Rusija vis dar yra neįveikiamų kliūčių, kurių esą net padaugėjo. G. Nausėda tikino, jog Lietuva nesutiks su Kremliaus noru „paversti istoriją klusnia politikos tarnaite“.

 

„Kalbu apie Kremliaus pastangas užmauti tragišką daugeliui tautų XX a. vidurio istoriją ant valdžios interesų kurpalio, paversti istoriją klusnia politikos tarnaite. Lietuva su tuo niekada nesutiks – pernelyg brangiai mums tai kainavo“, – skaitė G. Nausėda.

 

Pasitikėjimas valstybės institucijomis grįš, jei jos nustos menkinti viena kitą

Prezidentas savo metinėj kalboje prisiminė pernai Lietuvą sudrebinusį teisėjų korupcijos skandalą. Anot G. Nausėdos, teismų sistema dar nėra atsigavusi po šios istorijos. Jis savo ruožtu ragino stiprinti teismų savivaldą.

 

„Teismų sistema dar neatsigavo po teisėjų korupcijos skandalo, kurio pėdsakus žmonių atmintyje ištrins tik sąžiningų ir ištikimų savo priesaikai teisėjų ilgametis darbas.

 

Buvau ir būsiu nepakantus teisėjo vardą pažeminusiems teisėjams, tačiau to nepakanka. Ypač svarbi teismų savivaldos ir bendrai visos teismų bendruomenės netolerancija etikos standartų neatitinkančiam bendruomenės narių elgesiui. Tik nuosekliai įgyvendindama savo įgaliojimus teismų savivalda prisidės prie teisėjų etikos standartų laikymosi. Atsakomybė už tai tenka ir teismų vadovams“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Jis žadėjo užkirsiantis kelią „vis pasikartojantiems bandymams politizuoti teisingumo sistemą, paversti teismu politinių interesų įnagiais ir įkaitais“. Kartu G. Nausėda priminė apie Seime vis nepaskiriamus Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjus ir pažymėjo nesitaikstysiąs su spaudimu skirti atskiroms partijoms parankius asmenis.

 

„Ne paslaptis, kad šiandien ne viena valdžios įstaiga neturi nuolatinio vadovo. Užstrigo kai kurių kertinių teisinės sistemos institucijų atsinaujinimas, įskaitant ir tas, į kurias kandidatus teikia prezidentas. Mane vargiai būtų galima apkaltinti nenoru tartis, tačiau nesitaikstysiu su spaudimu skirti parankius atskiroms partijoms asmenis, kuomet matau geresnių kandidatų.

 

Pastaruoju metu bandoma kelti daug aistrų dėl Konstitucinio Teismo. Sąmoningai ar nesąmoningai daromi žingsniai, kurie stumia šalį į konstitucinę krizę. Tai yra neatsakinga“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

„Visuomenės pasitikėjimas valdžios institucijomis augs, jeigu jos veiks pagal suteiktus įgaliojimus. Jeigu valstybės institucijų darbas bus nukreiptas į pasitikėjimo valdžia stiprinimą, o ne viena kitos menkinimą“, – pridūrė šalies vadovas.

 

Ragino pasinaudoti ES finansiniais klodais

G. Nausėda savo metiniame pranešime akcentavo, kad gerovės valstybės principai Lietuvoje turi būti taiko ir augant ekonomika, o ne tik jai smunkant. Pasak šalies vadovo, būtent todėl jis parėmė valdančiųjų iniciatyvą koronaviruso pandemijos metu skirti išmokas senjorams, dėl to prezidentas teigė inicijavęs išmokų vaikus auginančioms šeimoms mokėjimą, neapmokestinamojo pajamų dydžio kėlimą ir laikiną gyventojų pajamų mokesčio sumažinimą pajamoms, kurios neviršija nustatyto lygio.

 

„Krizei pasibaigus privalėsime grįžti prie gyvenimo pagal pajamas. Telksime pastangas, kad Lietuvos mokesčių sistema būtų teisingesnė ir neaptarnautų konkrečių interesų grupių arba net asmenų reikmių. Tačiau net ir teisingiausia mokesčių sistema neužtikrins žmonėms oraus gyvenimo, kol bendro gėrio kūrimui skirti pinigai bus išparceliuojami ir iššvaistomi, o ne investuojami į ateitį“, – kalbėjo prezidentas.

 

„Todėl mano prioritetas yra skaidrūs viešieji pirkimai ir korupcijos pažabojimas. Sėkmės atveju sutaupytume lėšas, kurias galėtume skirti sveikatos apsaugai, švietimui, pensijoms ir kitoms socialinėms reikmėms“, – akcentavo G. Nausėda.

 

Anot jo, visuomenę piktina pastaruoju metu padažnėję korupcijos skandalai, tačiau tai, pasak G. Nausėda, yra neišvengiamas ligos gydymo etapas, o esą neatvėrus pūlinio, neįmanoma pašalinti infekcijos.

 

Šalies vadovas pažymėjo, kad ES daugiametė finansinė perspektyva ir nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių ES šalių gaivinimo fondas yra šansas Lietuva pakeisti savo veidą, atsinaujinti.

 

„Artimiausius šešerius–septynerius metus Lietuva turi unikalią galimybę kryptingomis investicijomis iš esmės pakeisti savo veidą. Ne papudruoti, o pakeisti. Tai yra ne tik ambicija, tai ir išgyvenimo konkurencinėje kovoje klausimas“, – kalbėjo G. Nausėda.

 

Portalas LRT.lt primena, kad prezidento rinkimus G. Nausėda laimėjo praėjusių metų gegužę, o pareigas pradėjo eiti liepos 12-ąją. Tai yra pirmasis jo metinis pranešimas.