Vytautas Landsbergis: svarbu nuversti ne tik Lukašenką, bet ir lukašenkininkus bei išsaugoti valstybę

lrt.lt 2020 08 19

Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas, profesorius Vytautas Landsbergis tiki, kad ateina metas, kada užgims kita Baltarusija.

lrt.lt

Tačiau, pasak jo, laisvės kelias kaimynams nebus lengvas. Profesorius LRT RADIJUI teigia, kad įvykius Baltarusijoje veidmainiškai stebi ne tik šeimininkas Kremliuje, bet ir Kinija.

 

– Kaip jūs šiandien vertinate padėtį Baltarusijoje?

– Situaciją galima pavadinti ir taip: padorumo revoliucija prieš cinišką nepadorumą. Ypač žvėriškumą. Žmonės pajuto, kad laisvė yra laimė. Laivė nuo sužvėrėjusio tirono nebereikalauja ekonominio pagrindimo.

 

– Lietuva yra priglaudusi Sviatlaną Cichanouskają. Taip pat mūsų šalis skelbia, kad yra pasirengusi priimti ir daugiau Baltarusijos opozicijos aktyvistų. Jūsų nuomone, tokie dabartinės valdžios veiksmai yra tinkami? Ar vis tik turėtumėte pastabų?

– Be abejo tinkami, bet nepamirštini visi demokratijos šalininkai ir nukentėjusieji, net artimuosius paaukoję, prisimenant ir pradedant nuo Gončiaro ir Krasovskio, ne va tai dingusiųjų. Taip veidmainiškai vadindavo nužudymą. Tai jau Aliaksandro Lukašenkos diktatūros ir teroro laikai. Kas ten yra daugiau, turėtų spręsti ateities Baltarusija. Aš neabejoju, kad ji ir spręs. Tikiu, kad bus kita Baltarusija.

 

– Profesoriau, ar tikrai įmanoma, kad bus kita Baltarusija, kuomet dabartiniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai yra pavaldžios visos jėgos struktūros. Ar nebus taip, kad žmonių protestai, nors ir labai dideli, nueis veltui?

– Yra didesnių už jį (A. Lukašenką – LRT.lt) jėgos struktūrų.

 

– Kas turėtų įvesti sankcijas Baltarusijai? Lietuvos sankcijų, matyt, nepakaks?

– Lietuva turėtų įvesti (sankcijas Baltarusijai – LRT.lt). Sankcijos turi būti taikytinos režimo tarnams. Jos turi būti būtinai taikytinos tiems tarnams, įskaitant ir „batką“. Jokių vizų į Lietuvą, jokių verslų. O kiti verslai turi liautis tarnavę režimui. Arba jie yra režimo verslai ir tada taip pat turi būti stabdomi. Štai tokios būtų tikrosios sankcijos.

 

– Profesoriau, Jūs labiau kalbate apie sankcijas režimui ir su juo susijusiems asmenims, ar dar ir apie atskirai ekonomines sankcijas, kad, pavyzdžiui, pati Lietuva turėtų tiesiogines sankcijas įvesti?

– Čia gali būti ilgi ir tušti ginčai, o juk pirmiausia reikia žiūrėti į nusikaltėlius. Į tuos, kurie nežmoniškai elgiasi su žmonėmis. Šiandien.

 

Tai neturėtų būti mėnesio ilgumo svarstymai, rengiamos mokslinės konferencijos, kuriose būtų svarstoma ar daliai režimo įvesti sankcijas, ar visai valstybei. Gali būti ir visai valstybei įvestos tam tikros politinės sankcijos. Jos jau dabar visai aiškios, kad Baltarusija, tokia kaip dabar, neturi jokių perspektyvų.

 

Lukašenkos arba vakarykščia Baltarusija neturi perspektyvų normalizuoti santykius su Europos Sąjunga (ES) ar kaip nors tai atsiverti pasauliui. Nieko panašaus. Ji nuėjo priešinga kryptimi.

 

Jai svarbiau yra išlaikyti diktatorių. Iš tikrųjų ne jai, o jam. Na ir jo tam tikrai kamarilei (grupė intrigantų, kuri, naudodamasi valdžią turinčio asmens pasitikėjimu, veikia įvykių eigą – LRT.lt). Jiems svarbu yra laikytis kartu kiek galima ilgiau ir kankinti žmones kuo daugiau, kad padaryti kuo daugiau skriaudos ir žalų.

 

Ne tik Maskvos, bet ir Pekino interesai

– Jūs sakote, kad labai svarbi yra tarptautinės bendruomenės reakcija ir spaudimas. Lietuva, matyt, yra nusiteikusi tą spaudimą taikyti maksimaliai. Kaip jūs vertinate ES reakcijas?

– ES reakcija yra vangi. Ten (ES – LRT.lt), turbūt, privengia šeimininko Kremliuje. Dažniausiai taip būna ir taip gali būti.

 

– Jūs daug vilčių į ES nededate?

– Aš manau, kad dalykai vis tiek bus sprendžiami kitur. Tas „kitur“ tai yra didžiosios jėgos – Rusija ir už jos stovinti Kinija.

 

Be milžiniškų aukų, ko gero, Lukašenkos nepašalins ir patys Baltarusijos protestuotojai. Jo (Lukašenkos – LRT.lt) budeliai su skydais stovės išsirikiavę ir jei jiems duos „tabletką“ nuo „nomer piat“ (vadinamosios „sužvėrėjimo“ tabletės, kurios, kaip teigia įvairūs liudytojai, buvo dalinamos ir sovietiniams kariams Sausio 13-osios įvykių Vilniuje metu – LRT.lt), tai bus stiklinės akys ir jiems bus visai nesvarbu, kaip daužyti, kiek daužyti ir ką žudyti.

 

O areštinėse juk niekas nefilmuoja ir tų baisybių pasaulis nemato. Ir jie galvoja, kad tai gali tęstis, bet aš manau, kad tai nesitęs dėl kitų priežasčių.

 

– Profesoriau, ar jūs tikite, kad Baltarusijoje gali įvykti perversmas ir Aliaksandras Lukašenka artimiausiu metu nebebus prezidentu?

– Aš manau, kad tai nebus tik perversmas. Tai bus nuversmas. Perversmas būna, kuomet verčiamos valdžios, kurios yra panašesnės į tikras valdžias. Na o čia, manau, protestuotojai kol kas reikalavo pašalinti Lukašenką. Tai yra, žinom, per mažai. Tačiau, galų gale, bręsta jų politinis susipratimas ir jie pradeda kalbėti apie pokyčius, apie reformas, apie valstybės ateitį.

 

Kokia yra tos valstybės ateitis? Jei ji bus be Lukašenkos, bet su visais „lukašenkininkais“, tai čia jokio skirtumo nebus. Reiškia, atsiranda tam tikra politinė klasė arba terpė, kurioje svarstoma valstybės ateitis. Tada tie protestuotojai, būtent savo ištverme sudaro nepakeliamą spaudimą šeimininkui. Šeimininkui, kuris yra kitur. Ir kai tokios masės yra išėjusios, vyksta nakties košmarai, kurie Kremliui neleidžia miegoti.

 

Jiems (Kremliui – LRT.lt) yra rodoma, kad tai, kas vyksta Baltarusijoje, tai čia jums ne Balotnaja (2011 metais Rusijoje, Balotnaja aikštėje, kilę ir kelis mėnesius vykę protestai prieš Putino valdžią – LRT.lt). Tai pranoksta net Chabarovską.

 

Tikriausiai šeimininkas padarys išvadą, kurią dabar siūlo kinai. Viešumą jau pasiekė Kinijos aukštuomenės reagavimas: „šalinkite savo „batką“, bet palikite tą Baltarusijos valstybę, kuri mums reikalinga“.

 

Putinas siekia Baltarusijos likvidavimo

– Jūsų prognozė būtų, kad Lukašenkai dienos yra sudėtingos ir, praktiškai, jau suskaičiuotos?

– Aš manau, kad taip. Tačiau, iš tikrųjų, kyla klausimas ne apie Lukašenką, o apie Baltarusijos valstybę. Putinas buvo aiškiai suplanavęs likviduoti Baltarusijos valstybę – įforminti ją kaip Rusijos dalį. Sąjunginę. Na kokia ji sąjunginė? Lakštingalų kotletai! Pusė jaučio ir pusė lakštingalos.

 

Toks suvokimas, kad kažkas ateina ir pasako: „šalin rankas nuo Baltarusijos“ reikštų, kad „ji mums reikalinga“, bet ir reiškia, kad už to šeimininko Kremliuje yra dar vienas šeimininkas. Tai jau visai kita padėtis.

 

– Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad jeigu Baltarusijoje vis dėl to pasikeistų valdžia, galbūt šalis galėtų pakeisti nuomonę ir dėl Astravo atominės elektrinės (AE). Jūs esate vienas tų lyderių, kuris pasisako prieš šią elektrinę. Jūsų nuomone, ar tai yra įmanoma?

– Žmonėms, kurie galvoja tik ekonomiškai, turi paaiškėti. Astravo nuostolingumą turi suvokti ne tik bankrutuojanti Minsko valdžia, bet ir, galbūt, pats šeimininkas.

 

Kas iš to Astravo, jei už jį reikės toliau mokėti? Mokėti už nepaprastai nuostolingą ir neapsimokančią (AE – LRT.lt). O ją dar norima keturis kartus padidinti, nepaisant to, kad energijos iš jos niekas nepirks.

 

Astravo AE pastatyta nežmoniškai, nežmoniškoje vietoje be jokios tarptautinės kontrolės. Tą nuostolį turės prisiimti Kremlius. O jis jau ir taip skęsta.

 

Baltijos keliu solidarizuosis su baltarusiais

– Ateinantį savaitgalį, rugpjūčio 23 dieną, kuomet minėsime Baltijos kelią, žurnalistas, laidų vedėjas Andrius Tapinas kviečia Lietuvos žmones jungtis į gyvą grandinę nuo Vilniaus katedros aikštės iki Baltarusijos sienos, taip palaikant už laisvę kovojančius Baltarusijos žmones. Ar reikalingos tokios iniciatyvos? Jeigu taip, ką jos sako ir duoda visuomenei?

– Tokios iniciatyvos yra reikalingos ir gali būti labai vaisingos, jeigu jos pasiseks. Kuomet buvo organizuojamas Baltijos kelias, jau buvo trys brandūs Sąjūdžiai. Lietuvos Sąjūdis buvo labai įtakingas ir gerai organizuotas. Jis visoje Lietuvoje sutelkė žmones ir visi noriai važiavo ten, kur jiems buvo paskirtos aiškios vietos, kur reikėjo užimti tarpus plente. Viskas buvo labai gerai organizuota.

 

Aš nežinau kaip dabar pasiseks organizatoriams ir ar yra toks visuotinumas, koks buvo tada. Jeigu pavyktų ir būtų parodytas toks žmonių visuotinis nusiteikimas paremti Baltarusijos laisvę, kad „štai už sienos yra Lietuva ir Europa, o ir jūs galite būti tokie“, kad „mes ateiname prie sienos ir jums ištiesiame ranką“.

 

O ar baltarusiams bus leista ateiti prie sienos ir ištiesti ranką? Kaip kažkada iš mūsų pusės buvo Europos kelias ties Lazdijais. Tada mes atėjome tiesdami ranką į Europą. O iš ten stovėjo didžiulės pajėgos pasieniečių, pasiryžusių šaudyti. Dabar, turbūt, bus panašiai. Lukašenka gąsdina, kad bus šimtai tūkstančių, kurie eis ir nusiaubs jo šalį. Matys jis jau šiek tiek iš proto kraustosi. Tačiau situacijų panašumas yra. Ta akcija tegu tik įvyksta. Tegu įvyksta sėkmingai. Tegu ji sutelkia mus Lietuvoje, kad ta kova, kuri vyksta už sienos, tai yra ir mūsų kova.

 

Parengė Vismantas Žuklevičius.