Energetikos ministras džiūgauja po latvių sprendimo dėl Astravo: „Dabar turime vieningą tikslą“

15min.lt 2020 08 26

Lietuva sveikina Latvijos sprendimą nebeprekiauti baltarusiška elektra, kai tik šalyje bus paleista Astravo atominė elektrinė. Šis klausimas kurį laiką kėlė įtampą abiejų šalių santykiuose, o naujausias Rygos pareiškimas leis lengviau susitarti, kaip po Astravo paleidimo Baltijos šalys prekiaus elektra su trečiosiomis šalimis.

15min.lt

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis naujieną pranešė antradienį po Vyriausybės posėdžio. Anot jo, Latvija sustabdys prekybą elektra su Baltarusija, jei pradės veikti Astravo elektrinė.

 

Lietuvos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas 15min trečiadienį ryte sakė, kad šis sprendimas „yra tam tikras įrodymas, kad mūsų nuoseklus, kantrus darbas ir dialogas davė apčiuopiamą rezultatą“.

 

Vilnius siekė tokio Rygos įsipareigojimo, nes laiko Astravo atominę elektrinę nesaugia ir siekia užkirsti kelią šios jėgainės pagaminamai elektrai patekti į Baltijos šalių rinką.

 

„Tai yra dar vienas Baltijos šalių solidarumo ir vienybės pavyzdys energetikoje, kurios mes pastaraisiais metais turime vis daugiau“, – sakė Ž.Vaičiūnas.

„Šiuo klausimu derybos niekada nebuvo sustojusios, nuosekliai dirbome“, – pridūrė jis.

 

Rengiantis Astravo paleidimui, Baltijos šalyse intensyviau vyksta derybos dėl to, kaip jos prekiaus elektra su trečiosiomis šalimis.

 

Lietuva ketina nebeleisti prekybos per Lietuvos – Baltarusijos pjūvį, o atpažinti baltarusiškai elektrai, atkeliaujančiai iš Rusijos, svarstyta įvesti kilmės garantijų sistemą ir kitas priemones.

 

Pasak Ž.Vaičiūno, latvių Vyriausybės sprendimas duos postūmį minėtose derybose, nes iki šiol buvo sunku tartis dėl priemonių, kai „buvo nematomas pagrindinis tikslas“.

 

„Šis Latvijos sprendimas yra aiški deklaracija, kad dabar turime vieningą tikslą, o visi kiti klausimai yra įgyvendinami. Tai lengvins mūsų susitarimo galimybes“, – teigė energetikos ministras.

Jau kelerius metus Lietuva bandė įtikinti kaimynines šalis ir ypač Latviją, kad Astravo AE elektra nepatektų į bendrą rinką, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyko.

 

Pernai rugpjūtį Latvijos vyriausybė buvo paskelbusi, kad Lietuvai nutraukus elektros prekybą su Baltarusija, Ryga perkels ją ties Latvijos siena.

 

Tuometinis Latvijos ekonomikos ministras Ralfas Nemiro sakė suprantantis Lietuvos susirūpinimą dėl Astravo elektrinės saugumo, bet teigė, kad sprendimas dėl prekybos elektra su Rusija priimtas atsižvelgus į Latvijos interesus išvengti elektros trūkumo.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad netoli Lietuvos sienos Astravo atominė elektrinė pastatyta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos reikalavimų. Lietuva yra priėmusi įstatymą, kad Astravo elektra negali patekti į šalies rinką, ir ragina kaimynines šalis boikotuojant jėgainės elektrą.

 

Į pirmąjį Astravo atominės elektrinės reaktorių rugpjūtį buvo pakrautas branduolinis kuras, taip pradėtas jėgainės vadinamasis fizikinis paleidimas.

Vadovaujantis kitų tokio tipo elektrinių paleidimo praktika, šis etapas gali trukti apie 2 mėnesius.

 

Po to prasidės vadinamasis energetinis paleidimas, jis suprantamas kaip atominės elektrinės pripažinimo tinkama eksploatuoti etapas ir jo metu jau gali būti pagaminta pirmoji elektra.

 

Dar vėliau vyks bandomasis pramoninis reaktoriaus eksploatavimas, o po šių etapų reaktorius pradedamas naudoti normaliai.

 

Lietuvos institucijos skaičiuoja, kad elektra iš Astravo AE rinką gali pasiekti maždaug po pusmečio.