Ūtoje įamžintas pirmosios sovietų okupacijos aukos atminimas: „jo viltis, kad Lietuva bus valstybė, išsipildė“

lrt.lt 2021 06 15

„Šioje vietoje buvo pralietas Lietuvos pareigūno kraujas ir, tuo pačiu, pradėta žudyti Lietuvos valstybė“, – Ūtoje atidengiant paminklą pirmajai sovietų aukai Lietuvoje pasieniečiui Aleksandrui Barauskui kalbėjo profesorius Vytautas Landsbergis.

lrt.lt

Antradienį Ūtoje, Varėnos rajone atidengtas paminklas pirmąjai sovietų okupacijos aukai, pasieniečiui A. Barauskui. 1940-ųjų birželio 15-osios paryčiais sovietai žiauriai nužudė Ūtos pasienio sargybos viršininką A. Barauską, tuo metu ėjusį 41-uosius.

 

„Tai buvo teroro veiksmas, tai nebuvo beprasmis žiaurumas. Tai buvo karo metodas paskleisti siaubo žinią, kas jūsų laukia, jei išdrįsite bent kiek priešintis. Štai kodėl A. Barausko žūtis yra tokia reikšminga.

 

Žinoma, tai yra tragedija artimiesiems, jo žmona, jo dukrelė buvo šia pat. Galbūt jis asmeniškai ir nešaudė, neišsitraukė ginklo, kad nebūtų nužudyti jo artimieji. Mes to nežinome“, – kalbėjo V. Landsbergis.

 

V. Landsbergis sakė nesantis tikras, ar buvo iškelta byla dėl A. Barausko nužudymo, o tai, pasak jo, yra tarptautinis nusikaltimas. Jis kalbėjo, kad niekas A. Barausko žūties netyrė net jau ir atgavusioje Nepriklausomybę Lietuvoje.

„Nei istorinių tyrimų padarė, nei labai įspūdingo filmo. O nepaprastas filmas, kaip raudonarmiečiai pereina Lietuvą ir kas tuo metu vyksta pasaulyje“, – dėstė profesorius.

 

Kaip sakė profesorius, tai buvo antrasis Lietuvos užpuolimas iš Rytų, o kol išsivadavome iš okupacijos prireikė ne vieno dešimtmečio: „Kol išsivadavome politiškai. Ir kažin, ar visai išsivadavome dvasiškai.“

 

Paminklą atidengusi premjerė Ingrida Šimonytė kalbėjo, kad birželį Lietuva mini ir džiugias datas, tokias kaip Sąjūdžio susikūrimo metinės, ir skaudžias, tokias kaip Gedulo ir vilties diena ar A. Barausko žūties metinės.

 

„Vakar minėjome Gedulo ir vilties dieną. Šiandien ir vėl prisimename žmones, kurie padėjo savo galvas kovoje už Tėvynę. Keli šimtai tūkstančių žmonių nukentėjo nuo totalitarinių režimų okupacijos. <...>

 

A. Barauskas saugojo valstybės sieną. Valstybės siena nėra tik fizinis kliūvynis tarp dviejų teritorijų. Valstybės siena yra riba, kuri saugo namus, šeimą, kaimynus. Tai, kas yra artima ir brangu“, – kalbėjo premjerė.

 

Ji sakė, kad A. Barauskas žuvo dirbdamas savo darbą, atlikdamas savo pareigą ir tai, anot ministrės pirmininkės, moko, kad visi turime tai daryti, ką privalome – nepasiduoti, nenuleisti rankų net tada, kai aplinkybės, atrodo, yra išimtinai prieš mus.

 

„Kaip vakar kalbėjo miela Irena, išgyvenusi Laptevų jūros baisumus, visada yra svajonė, visada yra tikėjimas ir visada yra viltis. A. Barausko viltis, kad Lietuva bus valstybė, išsipildė ir manau, kad mes turime tai branginti“, – A. Barausko pagerbimo cereminijoje kalbėjo premjerė.