Prezidentas apie Jakavonį-Tigrą: jis bylojo laisvę, Lietuvą ir tai buvo jo gyvenimo misija

lrt.lt, 2021 11 26

Ketvirtadienį artimieji, bičiuliai ir visuomenė atsisveikina su Merkio rinktinės partizanu, politiniu kaliniu, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriumi, Laisvės premijos laureatu Juozu Jakavoniu-Tigru.

Atsisveikinimas su Juozu Jakavoniu-Tigru

lrt.lt

LRT.lt primena, kad J. Jakavonis-Tigras mirė antradienį, eidamas 97-uosius metus.

 

Ketvirtadienį į Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto bažnyčią atsisveikinti su Laisvės premijos laureatu rinkosi artimieji, visuomenė.

 

Vakare išreikšti pagarbos J. Jakavoniui-Tigrui atvyko šalies prezidentas Gitanas Nausėda, kuris sakė, kad J. Jakavonio-Tigro patirties ir tikėjimo Lietuvai labai trūks.

 

„Manau, kad mes iki galo dar neįsisavinome, ką mes prarandame išeinant šiems žmonėms, nes jie yra ta geroji Lietuvos dvasia, kuri mus lydi pastaruosius dešimtmečius. Tai yra žmogus, kuris ir pats dalyvavo, ir ištvėrė, ir sulaukė.

 

Aš pabrėšiu žodį „sulaukė“ Lietuvos laisvės ir kartu su visa Lietuva džiaugėsi Lietuvos laisve ir tuo, kaip mes gebame ja pasinaudoti tam, kad kurtume kitokią Lietuvą, laisvą Lietuvą, savimi didžiuotis galinčią Lietuvą. Jo patirties, jo tikėjimo, to švento tikėjimo, tikrai būdingo šiai kartai, mums labai trūks“, – portalui LRT.lt kalbėjo G. Nausėda.

 

Prezidento teigimu, partizano netektis yra visos Lietuvos netektis: „Kartais gera, kai šie žmonės yra šalia net kuomet jie neduoda patarimo, nenurodinėja, tiesiog yra šalia ir mes jaučiamės tvirtesni, stipresni, labiau savimi pasitikintys.

 

Dėl to tai yra netektis ne tik artimiesiems – tai yra netektis visai Lietuvai. Bet Lietuva tikriausiai tokią akimirką ir turėtų susimąstyti apie tai, ką bylojo šis žmogus savo gyvenime. Jis bylojo laisvę. Bylojo Lietuvą, bylojo Trispalvę, Vytį. Tikriausiai tai yra jo gyvenimo misija – jis kitaip negalėjo. Jis kitaip negalėjo ir jis tai darė labai įtikinamai, tuo savo tikėjimu užkrėsdavo visus kitus žmones“, – kalbėjo šalies vadovas.

 

Šimonytė: šie žmonės atsimena, kas yra tikros negandos

Su J. Jakavoniu-Tigru atvykusi atsisveikinti premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad turime saugoti šias laisvės kovotojų istorijas.

 

„Čia yra tie žmonės, kurie atsimena, kas yra tikros bėdos, tikros negandos ir tikra kova už tėvynę. Gaila, dėl natūralių priežasčių jų lieka vis mažiau ir mažiau, mums lieka jau tik jų pasakojimai, atmintis, įvairiai įamžinta.

 

Labai džiaugiuosi, kad paliko nemažai savo pasakojimų ir savo istorijų mums dalis bent jau žmonių, kurie sulaukė nepriklausomos Lietuvos, kad yra vis dar tų, kurie gali pasidalinti. Bet turime suprasti, kad turime išnaudoti viską, ką galime, sužinoti, viską, ką galime išsaugoti, reikia išsaugoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

 

Bažnyčioje giedojęs operos solistas Jonas Sakalauskas sakė su J. Jakavoniu-Tigru turėjęs asmeninį ryšį: „Teko ne kartą koncertuoti, minėti įvairias šventes ir artimai bendrauti su jo šeima. Iki šios dienos šiuos ryšius palaikėme ir palaikome, tai yra mūsų šeimos draugai. Labai gerbiu jį ir visada stengiamės kiek įmanoma bendrauti, matytis. Jis būdavo gal ne dažnas, bet visgi svečias Operos ir baleto teatre“.

J. Sakalauskas kalbėjo, kad turime prisiminti laisvės kovas ir dalyvauti laisvės idėjos atmintyje.

 

„Man visi laisvės kovotojai, partizanai, sąjūdžio dalyviai (...) yra tie žmonės, kurie ypatingai prisidėjo prie to, kad mes būtume čia, kad mes čia kalbėtume. Kol yra gyva laisvos Lietuvos idėja, ji gyva tokių žmonių rankose kaip Tigras Jakavonis. Kol yra žmonių, kuriems tai yra labai svarbu, tol mes esame laisvi, gyvi ir galime būti stiprūs. Šiandien yra simbolinis laikas, kuriuo mes paminime savo laisvės kovotojus“, – tvirtino J. Sakalauskas.

 

Vilniaus universiteto rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas sakė, kad įvairioms kartoms labai svarbu „turėti tokį natūralų ir autentišką santykį su savo istorija, su tais žmonėmis, kurie tikrai nuveikė didžius darbus“.

 

„Simboliška net šeimos valia šarvoti partizaną šioje bažnyčioje iš esmės universiteto teritorijoje“, – pridūrė R. Petrauskas.

 

Nuo devyniolikos J. Jakavonis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime. Tėvų kieme įrengtame bunkeryje kurį laiką dirbo su partizanų vadu Adolfu Ramanausku-Vanagu. J. Jakavonis-Tigras buvo ir pogrindinės spaudos platintojas, o po dvejų metų aktyvios partizaninės kovos sučiuptas NKVD. Neišdavęs nė vieno bendražygio, partizanas iki 1959-ųjų kalėjo Sibire.