Krauju išsitepęs verslas Rusijos žemėje privalo apsispręsti: neįmanoma likti rinkoje ir neremti agresoriaus

lrt.lt, 2022 03 25

Nors dalis žinomų prekių ženklų iš Rusijos traukiasi, kai kurie verslai šioje šalyje ir toliau tęsia veiklą. LRT.lt kalbintų ekspertų teigimu, įmonių, kurios buvo prikaltos prie gėdos stulpo, akcijos krito nuo 10 iki 20 proc., o ir dėl įvestų apribojimų dabar palikti Rusiją joms tampa sudėtinga.

„Nestle“

lrt.lt

Nuo karo Ukrainoje pradžios Rusiją paliko ar šalyje veiklą sustabdė per 400 tarptautinių bendrovių, praneša Jeilio universitetas.

 

Verslus trauktis iš Rusijos ragino ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, jis JAV Kongrese teigė, kad Rusijoje veikiančios bendrovės yra suteptos ukrainiečių krauju.

 

Nepaisydami raginimų ir tarptautinės bendruomenės spaudimo, dalis užsienio bendrovių ir žinomų prekių ženklų toliau lieka Rusijoje ir savo finansais maitina šalies kariuomenę. Jeilio universitetas skaičiuoja, kad šalyje veiklą vis dar vykdo apie 80 žinomų užsienio bendrovių.

 

Šalyje vis dar veikia Prancūzijos mažmeninės prekybos milžinė „Auchan“ (3,5 mlrd. JAV dolerių pajamų Rusijoje per metus), 50 parduotuvių Rusijoje turinti prancūziška turizmo ir sporto prekių mažmenininkė „Decathlon“, taip pat Prancūzijos namų apyvokos ir statybos prekių parduotuvių tinklas „Leroy Merlin“, aviacijos bendrovė „Emirates Airlines“, „Lenovo“, „Acer“, „Asus“ ir kitos bendrovės.

 

Pavyzdžiui, Rusijoje ir toliau sėkmingai veikia greitojo maisto restoranai „Burger King“ ir „Subway“, britų mažmeninės prekybos bendrovė „Marks & Spencer“, tarptautiniai viešbučių tinklai „Marriott“ ir „Accor“. Šios bendrovės ir toliau veikia Rusijoje, nes yra valdomos pagal franšizės sutartis ir tikina, kad nutraukti sutartis sunku.

 

48 parduotuves ir 1 200 darbuotojų Rusijoje turinti „Marks & Spencer“ („M&S“), iki 2017 m. veikusi ir Lietuvoje, Rusijoje valdoma franšizės pagrindu Turkijos bendrovės „FiBA“, kuri teisę naudoti „M&S“ prekės ženklą įsigijo 1999 m. Reaguodama į karą, Jungtinėje Karalystėje veikianti „M&S“ pranešė nebetieksianti drabužių į Rusiją, tačiau taip pat pažymėjo franšizės sutarties nutraukti negalinti dėl teisinių kliūčių.

 

„Burger King“, į Rusijos rinką žengusi 2010 m., šiuo metu turi per 800 restoranų ir taip pat yra valdomas franšizės pagrindu. „Burger King“ patronuojanti įmonė Toronte įsikūrusi „Restaurant Brands International“ pažymėjo, kad sustabdė rinkodaros paslaugų ir prekių tiekimą į Rusiją, o gautas pajamas iš franšizės veiklos Rusijoje skirs humanitarinėms organizacijoms, padedančioms Ukrainos pabėgėliams. Vis dėlto uždaryti Rusijoje veikiančių restoranų bendrovė sako negalinti, nes to atsisako frašizės partneriai.

 

„Subway“ kiek anksčiau taip pat išplatino pranešimą, jame pažymima, kad įmonė su Rusija yra susieta franšizės sutartimi, dėl to pasitraukti iš Rusijos ir uždaryti ten esančių 450 restoranų neįmanoma. „Subway“ patronuojanti bendrovė taip pat paskelbė gautą pelną iš Rusijos rinkos skirsianti Ukrainos pabėgėliams.

 

„Nestle“ mažina apsukas

Nors dalis verslų dievagojosi iš Rusijos negalintys pasitraukti dėl franšizės sutarčių, kitos bendrovės, net ir tiesiogiai valdydamos savo verslus, neskuba kelti kojos iš Rusijos žemės. Pavyzdžiui, viena iš tokių yra šveicarų maisto ir gėrimų pramonės milžinė „Nestle“, ją dėl sprendimo ir toliau dirbti Rusijos rinkoje kritikavo V. Zelenskis.

 

„Verslas Rusijoje veikia, nors mūsų vaikai miršta, o miestai naikinami“, – kalbėjo jis.

 

Kiek anksčiau Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis dėl įmonės veiklos stabdymo Rusijoje bendravo su „Nestle“ vadovu Marku Schneideriu, tačiau po pokalbio „Twitter“ paskyroje jis rašė, kad šis „nerodo jokio supratimo“.

 

Internete taip pat ėmė plisti raginimai boikotuoti „Nestle“ produkciją, o programišių, pasivadinusių „Anonymous“ grupė skelbia nutekinusi 10 GB duomenų apie elektroninius laiškus, slaptažodžius, „Nestle“ verslo klientus ir t. t.

 

Savo ruožtu „Nestle“ atstovė žiniasklaidai tikino, kad Rusijoje bendrovė sumažino gamybos apimtis.

 

„Sustabdėme visą importą ir eksportą, išskyrus gyvybiškai svarbius produktus. Sustabdėme visas investicijas ten ir nutraukėme visą reklaminę veiklą. Iš likusios veiklos Rusijoje pelno negauname“, – naujienų agentūrai AFP teigė gamintojos atstovė.

 

„Tai, kad aprūpiname gyventojus būtiniausiais maisto produktais, kaip ir kitos maisto sektoriaus įmonės, nereiškia, kad tęsiame veiklą kaip anksčiau“, – aiškino ji.

 

Patyrusi Ukrainos politikų ir visuomenės kritiką, ketvirtadienį „Nestle“ pranešė taip pat stabdanti šokoladukų „KitKat“, kakavos „Nesquik“ ir kitų prekės ženklų pardavimą, gaminsianti tik mišinius kūdikiams ir medicininės paskirties maistą ligoniams, o visą Rusijoje uždirbtą pelną, nors tokio nesitikima, skirsianti humanitarinei pagalbai Ukrainoje, praneša BBC.

 

Skaičiuojama, kad „Nestle“ Rusijoje turi per 7 000 darbuotojų ir 2021 m. šalyje uždirbo apie 2 proc. visų grupės pajamų, siekusių 84 mlrd. eurų. Rusijoje šiuo metu veikia 6 „Nestle“ gamyklos.

 

„Renault“ keičia poziciją

Taigi, „Nestle“ nesiruošia trauktis, o Prancūzijos automobilių gamintoja „Renault“ po trumpo stabtelėjimo dėl logistikos grandinių sutrikimo pirmadienį pranešė ir vėl atnaujinsianti automobilių gamybą Maskvoje esančioje gamykloje.

 

Remiantis šaltiniais, kuriuos cituoja „Reuters“, „Renault“ sprendimą atnaujinti gamybą remia Prancūzijos Vyriausybė, ji yra pagrindinė gamintojo akcininkė.

 

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba „Twitter“ paskyroje kritikavo tokį įmonės sprendimą ir ragino boikotuoti „Renault“.

 

Vis dėlto po nuožmios kritikos „Renault“ trečiadienio vakarą pranešė stabdanti automobilių gamybą Rusijoje ir svarstysianti, ką daryti su Rusijos automobilių gamintoju „Avtovaz“, kurio akcijų turi bendrovė.

 

„Renault“ nuo 2016 m. pabaigos valdo du trečdalius Rusijos automobilių gamintojo „Avtovaz“ akcijų, 2007 m. pirmą kartą investavusi į tuo metu sparčiai augančią rinką. „Avtovaz“ gamina Rusijoje populiariausius „Lada“ automobilius, jie užima apie 40 proc. rinkos.

 

2021 m. „Avtovaz“ pardavė 350 tūkst. automobilių ir „Renault“ uždirbo 186 mln. eurų pelno iki mokesčių, rašo „The Guardian“.

 

Vidurio taškas reiškia bendradarbiavimą su Rusija

Kalbėdamas apie Rusijoje likusias dirbti bendroves viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas atkreipia dėmesį, kad nors kai kurios bendrovės, likusios Rusijoje, bando užimti vidurio kelią – iš Rusijos nesitraukia, bet kartu remia Ukrainą, Vakarų pasaulio akimis jos yra laikomos kaip tos, kurios prisideda prie Rusijos agresijos.

 

„Šioje situacijoje bandymas užimti vidurio poziciją kompaniją paverčia užimančia agresoriaus palaikymo poziciją. Viešojoje erdvėje vyrauja būtent tokia nuomonė. Kompanija, darydama sprendimus, skaičiuoja ir vertina daugybę kriterijų, tačiau neįmanoma bendrovei likti Rusijoje ir nebūti agresoriaus pusėje. Tas spaudimas tik stiprės. (...) Jei visuomenės spaudimas nesumažės, verslai anksčiau ar vėliau bus priversti priimti kitokius sprendimus“, – mano A. Katauskas.

 

Jis atkreipia dėmesį, kad vidurio keliu bando eiti ne tik kai kurios žinomos Vakarų bendrovės, bet ir lietuviška bendrovė „Vičiūnai“, nors ir skelbia apie pasitraukimą iš Rusijos, kol kas apie konkrečias pasitraukimo datas ji nekalba.

 

„Bendrovė paskelbė, kad jie traukiasi, tačiau vėliau paviešinta informacija, kad veikla vykdoma įprastai. Įmonės vadovai kalba, kad yra žaliavų nupirktų, kad reikia pabaigti darbus. Tai yra tos detalės, į kurias visuomenė žiūri taip: jūs dar ne visus pinigus ten uždirbote, vis dar bandote išvengti nuostolių, nepaisydami to, kad Ukrainos žmonės yra žudomi. Čia yra klaida. Negalima užimti tokios pozicijos, kad aš dar truputį pamokėsiu mokesčių Rusijai. (...) Tai, kad prie tavo valdomo miesto savivaldybės jau vyksta piketai dėl įmonių veiklos, nepalieka šansų organizacijai pasitraukti be reputacinių nuostolių“, – tikina A. Katauskas.

 

„Šiuo metu Lietuvoje turime apie 3 mln. auditorių, kurie stebi, ką daro bendrovės ir kuo prekiauja. Kuo ilgiau mes tokie išliksime, tuo verslas labiau supras, kad reputacinė žala yra didesnė nei finansinė nauda“, – priduria jis.