Virginijus Savukynas. „Litvinizmo“ šaknys slypi Rusijos imperinėje ideologijoje

lrt.lt, 2023 09 25

Lietuvoje įsižiebė viešos diskusijos apie litvinizmą. Ir jau tapo nelabai aišku, kas tas litvinizmas yra. Savaime suprantama, kad baltarusiai buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) dalis. Tai istorinis faktas. Tačiau litvinizmo teorija teigia ką kitą.

Virginijus Savukynas

lrt.lt

Ji teigia, kad LDK nebuvo lietuvių. Visi mūsų didieji kunigaikščiai buvo baltarusiai, o lietuviai – tai žemaičiai. Be to, dar ir vagys, nes pavogė iš baltarusių jų vardą – „litvinai“ ir, aišku, istoriją. Ši teorija populiarumą įgavo žlungant Sovietų Sąjungai. Tada mūsų istorikai ją argumentuotai sukritikavo. Vėliau į valdžią atėjo Aliaksandras Lukašenka ir nusprendė, kad istorinę atmintį geriau kreipti į sovietinius laikus. Taip ši teorija liko paraštėse, tačiau nenumirė. Ir vis kartas nuo karto suaudrina mūsų visuomenę.

 

Ir yra vienas labai svarbus dalykas. Reikia žinoti, kad litvinizmo šaknys glūdi imperinėje Maskvos Rusijoje. Kai Rusija 1795 metais okupavo Lietuvą, imperatorienė Jekaterina II-oji irgi aiškino, jog ji tiesiog atstatė istorinį teisingumą ir atsiėmė rusiškas žemes. Pagal ją LDK – tai Rusija. Tad visiškai nenuostabu, kai 20 amžiaus pradžioje Vilniuje buvo atidengtas paminklas Jakaterinai II-ajai, ant jo buvo parašyta: „Atplėšta susigrąžinti“. Suprask, kad Vilnius ir Lietuva buvo atplėša nuo Rusijos, o Jekaterina II-oji jas sugrąžino.

 

19 amžiuje Nikolajus Ustrialovas aiškino, kad LDK esanti rusiška, o lietuviai tiesiog ištirpę slavų jūroje, todėl suprantama, kad reikia atgaivinti rusiškus pradus. Ši istoriografinė koncepcija buvo skirta pakirsti Lenkijos įtakai buvusiose LDK žemėse ir parodyti, kad vykstantis rusinimas tesąs „grąžinimas prie šaknų“. Rusijos imperinės ideologijos požiūriu mes, lietuviai, esame tik nuo rusiškų šaknų nusigręžę slavai.

 

Taigi litvinizmo teorija tėra baltarusiškas rusiško imperializmo ideologijos variantas. Beje, šią teoriją, jog lietuviai pavogė iš baltarusių istoriją ir pasisavino lietuvių vardą, sovietams jau buvo pristatyta dar 1926 metais. Tada baltarusių veikėjas Vaclavas Lastouskis SSRS pasiuntinybei Kaune išdėstė šias mintis. Stalinui neprireikė šios teorijos, kai jis užgrobė Lietuvą, tačiau, kaip matome, ji iškilo vėliau, jau žlungant Sovietų Sąjungai.

 

Lietuvoje diskutuojama, ar ši teorija yra pavojinga, ar ne. Sunku pasakyti, kiek ji yra populiari tarp baltarusių opozicionierių. O pačioje Baltarusijoje viskas priklauso nuo diktatoriaus A. Lukašenkos. Beje, jis prieš dvejus metus pareiškė, kad Vilnius ir Balstogė yra baltarusiškos žemės, tačiau tuo pačiu pridūrė, kad Baltarusija nereiškia jokių teritorinių pretenzijų.

 

Nepaisant tokių pareiškimų, kol kas nėra ženklų, kad litvinizmas taptų oficialia Baltarusijos ideologija. Tačiau didžiausias pavojus slypi tada, jei litvinizmo korta bandys sužaisti Kremlius. Jam tai gali būti geras informacinio karo prieš Lietuvą ginklas.

 

Prisiminkime, kad Rusijos propagandistai irgi vis pakartoja, kad Vilnius – tai neva istoriškai rusiškas miestas, kurį Lietuva turi tik Stalino dėka. Litvinizmo teorija, kuri kyla iš rusiško imperializmo, jiems būtų tik papildomas įrankis, kuriuo jie galėtų kiršinti lietuvius ir baltarusius. Reikia suprasti, kad šiuo metu Kremlius ieško pačių įvairiausių būdų, kaip supriešinti vidurio Europos valstybes ir tautas.

 

Tad iškyla klausimas: o ką daryti? Lengvų atsakymų čia nėra. Reikia suprasti potencialų litvinizmo pavojų, bet tuo pačiu neverta susipykti su baltarusiais. Šis aukso viduriukas nėra lengvai surandamas, tačiau sudėtingos geopolitinės aplinkybės iš mūsų reikalauja daug išminties.

 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ