Vilniuje į paskutinę kelionę palydėtas Bronislavas Kuzmickas: signataras palaidotas Antakalnio kapinėse

lrt.lt, 2023 11 09

Pirmadienį eidamas 88-uosius metus Vilniuje mirė Kovo 11-osios Akto signataras, filosofas Bronislavas Juozas Kuzmickas. Ketvirtadienio popietę artimieji, buvę kolegos ir filosofo bičiuliai signatarą palydėjo į paskutinę kelionę.

lrt.lt

Bronislavas Kuzmickas amžinojo poilsio atgulė Antakalnio kapinėse.

 

Signataras gimė 1935 metais Marijampolės apskrityje, dabartiniame Prienų rajone, studijavo Vilniaus universitete, čia baigė Istorijos-filologijos fakultetą.

 

1966–1973 metais jis dėstė filosofiją Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilnius Tech), vėliau dirbo Filosofijos ir sociologijos institute, dėstė Mykolo Romerio universitete.

 

B. Kuzmickas 1988–1990 metais buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys, 1989–1990 metais – savarankiškos Lietuvos komunistų partijos centro komiteto narys.

 

1990–1992 metais jis dirbo Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime, ėjo pirmininko pavaduotojo pareigas.

 

Jis taip pat buvo išrinktas į 1996–2000 metų Seimą.

 

Nuo 1994 metų B. Kuzmickas buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratų narys.

 

Jis yra per 300 mokslinių ir publicistinių straipsnių, knygų „Žmogus ir jo idealai“ (1975 m.), „Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija“ (1976 m.), „Tautos kultūros savimonė“ (1989 m.), „Išsivadavimas. Užsienio politikos epizodai 1988–1991“ (2006 m.) ir kitų autorius, buvo žurnalo „Revue Baltique“ redaktorius.

 

B. Kuzmickas 2000 metais apdovanotas Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi, 2013 metais – Estijos Marijos žemės kryžiaus 4 laipsnio ordinu.

 

Signataro dukra pasidalijo žinia, kad atsisveikinimas numatomas lapkričio 8 dieną, trečiadienį, nuo 15 val., laidojimo namuose Olandų gatvėje, Vilniuje.

 

Šalies vadovai išreiškė užuojautą dėl J. Kuzmicko mirties

Lietuvos vadovai reiškia užuojautą dėl B. J. Kuzmicko mirties.

 

Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, signataro įžvalgos reikšmingai prisidėjo brėžiant nepriklausomos Lietuvos tarptautinės politikos gaires.

 

„Lietuva neteko iškilios asmenybės, kuri savo mintimis ir darbais daug prisidėjo prie mūsų valstybės atkūrimo. Šio intelektualo įžvalgos ir pasaulinių procesų pažinimas svariai pasitarnavo brėžiant Nepriklausomos valstybės tarptautinės politikos gaires, įtvirtinant pamatinius siekius“, – teigė premjerė savo užuojautoje B. Kuzmicko šeimos nariams, artimiesiems, mokslo bendruomenei ir bendraminčiams.

 

Pasak ministrės pirmininkės, itin svarbūs mokslininko darbai šiuolaikinės katalikiškosios filosofijos tyrimams ir visai jos istorijai.

 

„Šviesaus atminimo signataras daug nusipelnė kuriant nepriklausomą demokratinę mūsų valstybę ir pilietinę visuomenę, aktyviai palaikė Lietuvos siekį grįžti į vakarietišką Europos regioną, nuo kurio buvo atskirta. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, bendraminčius ir bendražygius“, – savo užuojautoje teigė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.