Vytauto Didžiojo karo muziejus iš Turto banko perėmė pastatų kompleksą Vilniaus senamiestyje, siekiant išlaikyti pagrindinę „Miško brolių“ draugijos idėją ir įrengti Lietuvos laisvės kovų pažinimo centrą.

kam.lt

Lietuvos laisvės kovų atmintis yra svarbi ir kaip pilietinės valios šaltinis. Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktorė Rita Malinauskienė teigia: „Muziejaus planuose – Laisvės kovų pažinimo centras, kalbantis apie mūsų piliečių valią priešintis viso XX a. eigoje.

Albinas Kentra sako, kad kova už laisvę niekada nesibaigia – ji tik keičia formas. Juk iš tiesų žuvusių kovotojų idėjos nedingo, o aktyviai veikė pogrindyje, kol galų gale birželį išdygo Sąjūdžio gėle, kuri davė Kovo 11-ąją. Mes turime palikti ateities kartoms savo išgyventus skaudžius ir kartais iki graudulio gražius prisiminimus. Visą tai savo gyvenimo veikloje atspindi Albinas Kentra–Aušra, todėl tikime, kad kartu su Lietuvos laisvės kovų – Miško brolių – draugija galėsime tai perteikti lankytojams. Laukia dideli darbai, tikimės Vyriausybės ir visų Laisvės kovotojų artimųjų palaikymo“.

Asociacijos Lietuvos laisvės kovų – „Miško brolių“ draugijos nariai ir rėmėjai dėkoja visiems už palaikymą kuriant, puoselėjant ir daugybę metų ginant Draugijos idėją įamžinti visus už Lietuvos laisvę žuvusius, lageriuose ir tremtyse kentėjusius Laisvės gynėjus, ryšininkus ir rėmėjus „Miško brolių“ rūmuose.

„Manome, kad „Miško brolių“ draugijos atstatyti griuvėsiai bus geriausias paminklas kovojusiems už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tikimės Vyriausybės ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus darbuotojų geros valios, padedant užbaigti sukurti Lietuvos laisvės kovotojų įamžinimo ir pagerbimo rūmus, kurie turėtų atlikti pilietiškumo ugdymo, istorinės atminties išsaugojimo ir skleidimo, vidaus ir užsienio turizmo populiarinimo bei kitus visuomenei svarbius vaidmenis“, – sako „Miško broliai“ atstovė Loreta Kalnikaitė.

„Gera žinia, dovana Vilniui, reikšmingai įprasminanti miesto 700 metų jubiliejų ir pabrėžiantį esminį Vilniaus DNR – Laisvės kovas. Džiaugiuosi, kad Laisvės kovų pažinimo centras įsikurs Vilniuje ir ne bet kur, o Miško brolių ir Albino Kentros kurtuose namuose. Bent iš dalies grąžinsime skolą Albinui ir visai bendruomenei, patyrusiam beveik dvidešimtmetį trukusias varginančias tiesos paieškas“, – teigia Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Spalio mėnesį Seimo nutarimu patvirtinta XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programa. Siekiama, kad 2029 metais vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos aštuoniasdešimtmečio sukaktis būtų pasitinkama, įgyvendinus kompleksinius laisvės kovų įamžinimo projektus 2023–2029 m., kai kurie programos uždaviniai ir rezultatai, numatoma, bus ilgalaikiai ir tvarūs. Programoje numatytas siekis įkurti Lietuvos laisvės kovų pažinimo centrą Vilniuje (Totorių g. 9 / Labdarų g. 10). Nuo 1992 m. čia veiklą pradėjo „Miško brolių“ draugija, stengdamasi atkurti pastatus, kaip paminklą visiems žuvusiems už Lietuvos laisvę.