Kasčiūnas apie gynybą: turime būti lietuvišku ežiu, kuris rusiškai meškai būtų neparankus

kam.lt, 2024 05 15

Grėsmės naratyvą turime keisti į saugumo naratyvą, trečiadienį konferencijoje sakė Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pasak jos, reikia priimti sprendimus dėl gynybos finansavimo ir nustoti kalbėti, kad „mums liko kelios minutės iki karo“. Krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno teigimu, turime būti „lietuvišku ežiu, kuris daug stipresnei rusiškai meškai taip pat būtų neparankus“.

Laurynas Kasčiūnas

lrt.lt

Trečiadienį Seime vyksta „Gynybos politikos konferencija: kaip artėti prie 4 proc.?“ LRT.lt primena, kad kovo pabaigoje suburta visuomenę ir politikus dėl 4 proc. BVP gynybos finansavimo raginanti susitarti iniciatyva „4 procentai“.

 

Konferenciją organizavęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas pažymėjo, kad reikia susitarti dėl trijų dalykų. Visų pirma, sakė jis, svarbu, kad mūsų saugumas toliau augtų, o visuomenė būtų labiau pasiruošusi galimoms grėsmėms, suprastų krašto apsaugos stiprinimo kryptį.

 

Kaip tęsė V. Mitalas, svarbu, kad investicijos būtų suplanuotos protingai, o politikai žinotų, ką turi padaryti „jau dabar, nelaukiant naujos valdžios“. Kaip trečiąjį tikslą Seimo vicepirmininkas išskyrė siekį pasiekti 4 proc. nuo BVP investicijoms į gynybą.

 

Pasak jo, svarbu ir kova su priešo propaganda, kuri šiuo metu „neretai palikta nevyriausybininkams, entuziastams, vienišiems kovotojams“.

 

„Rusija ypatingą dėmesį skiria rašizmo, „rusų pasaulio“ ideologijos plėtrai, siekia paveikti politinius procesus, kursto konfliktus, remia įvairias marginalines, antisistemines jėgas“, – vardijo V. Mitalas.

 

Kasčiūnas: turime ieškoti būdų, kaip stiprėti

Konferencijoje dalyvavęs Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas teigė, kad, nepaisant prieš jo skyrimą buvusių „audrų“, gynybos srityje jo ir Laisvės partijos požiūris sutampa.

 

„Daugeliu atvejų Krašto apsaugos ministerijoje priimami sprendimai atliepia ir jūsų nuomonę, papildome vieni kitus ir judame gera kryptimi“, – kalbėjo ministras.

 

Anot jo, įmanoma pasiekti 4 proc. BVP gynybai, kadangi jau šiandien skiriame 2,85 proc. BVP.

 

„Turime ieškoti būdų, kaip stiprėti patiems, būti lietuvišku ežiu, kuris daug stipresnei rusiškai meškai taip pat būtų neparankus, kad jie čia net negalvotų eiti. Turime galvoti, kaip atsistojame į visą NATO gynybos planavimą“, – teigė L. Kasčiūnas.

 

„Kur bedursi, už 3 proc. BVP gynybai galima visai solidžiai pajudėti į priekį, o už 4 proc. jau toks ežys būtų, kad jau tikrai meška čia neitų“, – vėliau pridūrė ministras.

 

L. Kasčiūno teigimu, tikėtis, kad Vakarų Europa pereitų prie karo ekonomikos, „tikriausiai būtų iliuzija“. Visgi, kaip sakė ministras, pokyčių yra, tik jie dar ne tokie, kokių reikėtų.

 

Armonaitė: grėsmės naratyvą turime keisti į saugumo

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė teigė, kad grėsmės naratyvą turime keisti į saugumo naratyvą.

 

„Mane, ir kaip einančią pareigas ministrę, ir kaip Lietuvos pilietę, jau pradeda erzinti, kad Lietuva nuolatos piešiama grėsmės naratyvuose ir kontekste. Kaip ministrę, erzina dėl to, kad natūraliai įmonėms, kurios čia atėjusios ar ketina ateiti, kyla klausimų, ar visgi čia saugu investuoti. Kaip pilietę, mane neramina, kad žmonės bijo, klausia. (...)

 

Turime nustoti tai daryti ir turime priimti sprendimus, grėsmės naratyvą keisti į saugumo naratyvą. Lietuva priima sprendimus, kad būtų saugi šalis kapitalui, žmonėms gyventi, kad, jei kas nors įvyktų, provokacija ar kažkas, turėtume reikiamas priemones pašalinti toms grėsmėms“, – kalbėjo ministrė.

 

Todėl, tvirtino A. Armonaitė, ji palankiai vertina 4 proc. BVP gynybai iniciatyvą. Anot jos, mokestinė diskusija svarbi – kitąmet Lietuvai reikia bent 400 milijonų eurų, „gal net šiek tiek daugiau“.

 

„Oro gynyba turėtų būti vienas iš prioritetų, tai absoliuti higiena, pagal tai, ką matome Ukrainoje, Vokiečių brigados priėmimas taip pat yra absoliuti higiena ir tai svarbu Lietuvą piešiant saugumo, o ne grėsmės kontekste“, – argumentavo ministrė.

 

Ji pridūrė palaikanti 1 proc. pakėlimą pelno mokesčiui ir sakė, kad prie Lietuvos saugumo prisideda ir mūsų pačių gynybos pramonė. A. Armonaitė taip pat sakė palaikanti siūlymą leisti gynybos pramonei kurstis laisvosiose ekonominėse zonose, taip pat žaliąjį koridorių stambioms investicijoms gynybos srityje.

 

„Reikia priimti sprendimus dėl gynybos finansavimo ir nustoti kalbėti, kad mums liko kelios minutės iki karo, pradėti kalbėti, kad Lietuva ambicingai investuoja į savo gynybą, ką kalba, tą ir daro. 4 proc. BVP gynybai vizija yra nuostabi. Tai yra stipri žinia, kad Lietuva skirs tiek, kiek reikės“, – pažymėjo A. Armonaitė.

 

Trečiadienį Seime vyksta „Gynybos politikos konferencija: kaip artėti prie 4 proc.?“ LRT.lt primena, kad kovo pabaigoje suburta visuomenę ir politikus dėl 4 proc. BVP gynybos finansavimo raginanti susitarti iniciatyva „4 procentai“.

 

Ją subūrė paramos Ukrainai organizacija „Blue/Yellow“, telekomunikacijų įmonės „Telia Lietuva“, „Bitė Lietuva“, „Tele2“, startuoliai „Tesonet“ bei „Vinted“, „Teltonikos“ įmonių grupė, kitos žinomos Lietuvos įmonės.

 

Iniciatyvos atstovai trečiadienį premjerei Ingridai Šimonytei ketina perduoti tai raginančią 50 tūkst. gyventojų parašų surinkusią peticiją.

 

Gynybos finansavimą politikai nori didinti iki 3 proc. BVP, siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.