Marius Jokūbaitis. Kai karvės svarbesnės už artilerijos gamyklą

lrt.lt, 2024 06 04

Pirmadienį pasirašyta istorinė sutartis su „Rheinmetall“ leidžia viltis, kad amunicijos gamykla Lietuvoje bus statoma. Vokiečių karinis milžinas pasižadėjo investuoti daugiau nei 180 mln. eurų ir sukurti bent 150 naujų darbo vietų.

lrt.lt

Bet su vokiečiais susitarti dėl tokios jautrios ir gyvybiškai svarbios investicijos buvo lengviau nei su karvių prižiūrėtojais. Tame sklype šalia Baisogalos, kur turėtų iškilti šaudmenų gamykla, ramiai rupšnoja žolę galvijai ir kiti naminiai gyvuliai.

 

O valstybei susitarti su ten šeimininkaujančiu Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), tiksliau, jam priklausančiu Gyvulininkystės institutu sekasi sunkiau. Nors pati žemė priklauso valstybei, kuri maloniai siūlo instituto ganykloms perleisti sklypus kitur, tačiau gyvulininkystės ekspertai neatlyžta.

 

Girdi, juk ten auginami pašarai gyvuliams, kurie naudojami instituto reikmėms, studentų praktikos darbams. Nykstančių rūšių arkliai ir paukščiai neatleistų už tokią invaziją.

 

Pigių komedijų scenarijų autoriai jau turėtų susidomėti intriga Baisogaloje. Galimai orkų invazijai skubame gaminti ginkluotę, tačiau kelią pastoja karvės ir avys.

 

Vokiečiai jau veža gamyklos projektą, bet mokslininkai už čia rupšnojamą žolę gulasi kryžiumi. Jau norisi pamatyti ir iškabintą plakatą – galvijai už taiką ir laisvę rinktis, kur atrajoti.

 

Gyvulininkystės instituto vadovas Artūras Šiukščius reporteriams metė paskutinį kozirį – jei sumažės laikomų gyvulių kiekis, tai veisimo standartai bus netinkami. Komedijų autoriai galėtų žodis žodin įsirašyti vadovo citatas.

 

Bet kalbant rimtai, nesugebėdami apsiginti ir neturėdami šaudmenų, kalbėsime ne apie karvių, o lietuvių tautos genofondo likimą.

 

Apie „Rheinmetall“ investicijas dabar svajoja kone kiekviena Rytų Europos valstybė. Ir tokių pasiūlymų statyti tuščiuose sklypuose, be karvių, vokiečiai gauna daugiau, nei pajėgtų statyti. Karinė pramonė kyla visoje Europoje, o amunicijos poreikis auga visur, net ir toli nuo Ukrainos fronto esančiose valstybėse.

 

Reikia tik viltis, kad vokiečių bulvarinė žiniasklaida nepasigaus Baisogalos istorijos su antraštėmis „lietuviškos karvės prieš vokiečių pabūklus“.

 

Kažkuris politikas yra pasakęs, kad Lietuvoje demokratijos yra per daug. Pavojinga mintis, bet Baisogalos atveju, matyt, tinkama.

 

Gyvename šalia valstybės, kuri dalyvauja kare, svaidosi grasinimais pulti Lietuvą, įkalbame „Rheinmetall“ investuoti į karinę pramonę, metame savo milijardus į gynybą, bet neišmaldaujame valstybės žemėje šeimininkaujančių galvijų prižiūrėtojų. O institutas žada kitą savaitę tik svarstyti, ar valstybei perduoti valstybės sklypą valstybinės reikšmės investicijai. Kas laimės – karvės ar artilerija – sužinosime jau netrukus.

 

Komentaras skambėjo per LRT RADIJĄ