Vytautas Landsbergis įvertino vaikaičio staigmeną po rinkimų: o vis dėlto aš jam pritariu

lrt.lt, 2024 10 28

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) patriarchas Vytautas Landsbergis teigia buvęs kiek nustebęs, kai konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis iškart po rinkimų paskelbė, jog ne tik atsistatydina iš partijos pirmininko pozicijų, bet ir nedirbs būsimame Seime, bet tokiam vaikaičio sprendimui pritaria. 

lrt.lt

„Čia yra du sprendimai vienu metu. Pirmas, tai tikrai nenustebino, nes jis ir buvo planuojamas, tik ne taip greitai, ne taip staigiai. Bet tas ryžtas padaryti sprendimą dabar, iš karto man nebuvo lauktas. O vis dėlto aš jam pritariu, jis man patinka“, – portalui LRT.lt sakė V. Landsbergis.

 

„Aš jį suprantu. Aš maždaug galvojau, kad taip susiklostys. Nežinojau tik kad išeiti iš Seimo [nori]. Apie tai nebuvau galvojęs. Mes labai mažai su juo kalbėdavomės. Bet man buvo aišku. Aš atėjęs pasveikinau jį, kad dabar turės poilsio, galės pailsėti ir tiek. Ir jis tam pritarė, kad galės pailsėti. Bet taip radikaliai, kad išeis ir iš Seimo sudėties, to nebuvau girdėjęs. Bet jeigu jis per naktį taip apsisprendė, tai yra lyderio charakteris. Jis neužmeta atsakomybės, kad, oi, tegul partija svarsto, gal prezidentas, gal Jansonas tegul pasako, kaip elgtis. Šito nėra. Gabrielius padarė sprendimą ir tai teisingas sprendimas, rodantis charakterio bruožą“, – kalbėjo patriarchas.

 

Pasibaigus Seimo rinkimams, po kurių paaiškėjo, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai laimėjo 28 mandatus, G. Landsbergis paskelbė, kad traukiasi iš partijos pirmininko pareigų anksčiau nei baigiasi jo kadencija ir kad neplanuoja dirbti būsimame Seime.

 

Savo sprendimą jis argumentavo rinkėjų perduotu signalu tiek partijai, tiek jam pačiam, mat G. Landsbergis pralaimėjo vienmandatę Centro-Žaliakalnio apygardą Liberalų sąjūdžio atstovui Simonui Kairiui. Kitas G. Landsbergio argumentas – kad jo asmenį supa stipriai neigiamas naratyvas, o partija yra tapusi tokio naratyvo įkaite.

 

„Aš tą labai seniai matau. Ir kai jis ėjo į politiką aš jam sakiau: gaila man tavęs, tu dar nežinai, kas tavęs laukia. Tai čia nieko man nėra naujo, tik toks staigus judesys toje rinkimų kampanijoje, kur neatrodė, kad taip galėtų būti, na, jis būna netikėtas, gali būti sukrečiantis. Aš atsimenu man taip yra buvę gyvenime, kai mane į Seimą išrinko pirmame rate su didele persvara, aš tapau Seimo pirmininku, o po metų tas pats Kauno rajonas balsavo už Artūrą Paulauską, nuo manęs kažkodėl nusigręžė. „Širdys mergelių...“, yra tokia arija“, – pastebėjo V. Landsbergis, pridurdamas, kad toks yra gyvenimas.

 

Paklaustas, ar tikrai reikia taip jautriai reaguoti į oponentų ir kitų asmenų kritiką politikoje, nes tai yra įprastas reiškinys, pašnekovas pabrėžė, kad kiti politikai būdavo kritikuojami ne taip stipriai kaip G. Landsbergis.

 

„Ne taip labai ir [kritika] nėra tokia sutelkta ir su tokia neapykanta kaip prieš Gabrielių. Čia yra unikalus atvejis ta neapykantos koncentracija. Ir, galų gale, neapykantos koalicija su bet kuo, net pasvarsto su [Remigijumi] Žemaitaičiu, kad tik ne su Tėvynės sąjunga. Tokia yra Lietuva ir Lietuvos politinė tikrovė“, – aiškino V. Landsbergis.

 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų oponentai, kurie vienmandatėse apygardose neišėjo į antrą turą, išties susitelkė tarpusavyje ir rėmė kitus kandidatus, kad tik tai nebūtų konservatorius. Dažniausiai vieni kitus rėmė centro kairės politikai, kurie norėjo padidinti centro kairės partijų mandatų skaičių Seime, kad būtų lengviau suformuoti centro kairės Vyriausybę. Todėl tai nėra neapykanta Tėvynės sąjungai ar jos politikams, o veikiau siekis padidinti kairės mandatų skaičių.

 

Tačiau Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai seniai turi kitą problemą: labai retas rinkėjas, kuris pirmuoju pasirinkimu nebalsuoja už konservatorius, rinktųsi šios partijos politikus antruoju pasirinkimu, jeigu jo mėgstamas kandidatas neišėjo į antrą turą. Tai vadinama antrojo pasirinkimo problema, kurios konservatoriams dar nepavyko įveikti.

 

Atkreipus dėmesį, kad dabartiniai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų koalicijos partneriai Liberalų sąjūdis bei Laisvės partija irgi netryško džiaugsmu dirbdami su konservatoriais, V. Landsbergis teigė, kad kažin, ar kas nors gyvenime būna viskuo patenkintas.

 

„Nežinau, ar kada nors kas nors yra viskuo patenkintas. Jeigu yra koalicija iš nevisiškai homogeniškų darinių, tai ji turi skirtingų nuomonių, nieko ypatingo čia nėra. Bet ta koalicija sugebėjo visą kadenciją išsilaikyti ir vieningai dirbti ir labai svarbių dalykų padaryti, Lietuvai reikšmingų dalykų, apsiginti nuo visokių grėsmių, pavojų, užpuolimų. Tai čia didelis šios koalicijos dalykas. O kad tarpusavyje būdavo pasiginčijama, tai nereikia to per daug sureikšminti“, – kalbėjo konservatorių patriarchas.

 

„Pažiūrėsim, kaip seksis šitai koalicijai ir kaip jai vadovaus ponia Vilija Blinkevičiūtė“, – pridūrė iš politikos pasitraukęs V. Landsbergis.

 

2024 m. Seimo rinkimus laimėjo socialdemokratai, kurie pradėjo konsultacijas dėl koalicijos su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Tačiau demokratai netrokšta dirbti su valstiečiais, todėl galimas variantas, kad, vietoje Ramūno Karbauskio valstiečių, koalicijoje atsidurs Liberalų sąjūdis.

 

Pastebėjus, kad dėl V. Blinkevičiūtės vadovavimo Vyriausybei vėl iškilo klausimų, nes socialdemokratų lyderė vėl nekalba apie buvimą ministre pirmininke, V. Landsbergis manė, kad tai būtų didžiulė apgavystė.

 

„Jeigu ji nevadovaus, tai bus kažkokia didelė apgavystė. Bet gali ir taip atsitikti“, – sakė V. Landsbergis.

 

„Bet matote, jeigu ji sako „aš formuosiu Vyriausybę“, tai bus „mano Vyriausybė“. Čia veidmainystei nėra vietos. Aš taip manau. Žinoma, galima po to dėti į krūmus, galima. Visaip būna Lietuvoje. Visokie yra žmonių charakteriai, interesai ir polinkiai. Galbūt ramiau sėdėti Europos Parlamente ir žiūrėti iš tolo, kaip pagaliai plaukia“, – pridūrė pašnekovas.