Ursula von der Leyen kreipėsi į Europos Parlamentą: mūsų gynybos išlaidos privalo didėti

lrt.lt, 2024 11 27

Trečiadienį Europos Parlamente (EP) Strasbūre europarlamentarai kartu su paskirtąja Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen aptaria naujosios jos komandos sudėtį bei programą ir sprendžia, ar ją patvirtinti.

lrt.lt

Stovėdama EP salės tribūnoje, EK pirmininkė akcentavo kovą už laisvę kaip Europos egzistencijos prasmę, poreikį didinti išlaidas gynybai. Ji taip pat užsiminė, kad Europa stovės kartu su Ukraina tiek, kiek reikės.

 

„Kova už laisvę mus jungia kaip europiečius, mūsų praeitį ir dabartį, mūsų tautas ir kartas“, – savo kalbos pradžioje rėžė U. von der Leyen.

 

Ji teigė, kad būtent kova už laisvę yra ES egzistencijos raison d'être [pranc. prasmė – LRT.lt], o šiandien tai yra svarbiau nei bet kada.

 

„Tai yra Europa, kurią myliu, ir tai yra Europa, kuriai mano Komisija visada skirs savo dėmesį. Nes tikiu, kad mūsų europiečių karta turi dar kartą kovoti už laisvę ir suverenitetą. Už laisvę, dėl kurios žmonės Ukrainoje kovoja herojiškai. Už laisvę formuoti savo ateitį konfrontacijų ir nestabilumo pilname pasaulyje“, – sakė ji.

 

„Turime būti ambicingi tiek, kiek rimti yra grasinimai“

EK pirmininkė tribūnoje kalbėjo, kad karas siaučia Europos pasienyje ir Europa turi būti pasiruošusi tam, kas laukia ateityje. Ji teigė, kad ateičiai galima pasiruošti dirbant ranka rankon su NATO, tačiau europiečiams reikia veikti daugiau ir visiems kartu.

 

Pasak jos, Rusija gynybai skiria iki 9 proc. savo BVP, o Europa – vidutiniškai tik 1,9 proc.

 

„Šioje lygties pusėje kažkas ne taip. Mūsų gynybos išlaidos privalo didėti. Reikia sukurti bendrą gynybos rinką. Turime stiprinti gynybos pramonės bazę. Privalome gerinti karinį mobilumą. Taip pat turime įgyvendinti bendrus Europos gynybos projektus“, – sakė U. von der Leyen.

 

„Todėl Andrius Kubilius taps pirmuoju Europos gynybos komisaru. Negalime švaistyti laiko, turime būti ambicingi tiek, kiek rimti yra grasinimai. Todėl per pirmąsias 100 dienų pateiksime Baltąją knygą apie Europos gynybos ateitį. Galiu jus užtikrinti, kad Europos saugumas visuomet bus šios Komisijos prioritetu“, – akcentavo EK pirmininkė.

 

Europa stovės kartu su Ukraina tiek, kiek reikės

U. von der Leyen taip pat akcentavo, kad kova už laisvę taikoma ne tik 27-ioms Bendrijos narėms. Europos svajonė apima ir Vakarų Balkanus, Ukrainą, Moldovą.

 

„Mes matėme Ukrainos žmonių drąsą, siekiant savo europinio kelio. Mes matėme Moldovos žmonių atsparumą išlaikyti savo europinę ateitį. Mes matėme Vakarų Balkanų ryžtą reformuotis, augti ir ruoštis prisijungti prie mūsų Sąjungos. Taip pat mes matėme, kaip Rusija nesustos prieš nieką, kad užkirstų kelią jų europinei ateičiai“, – tvirtino EK pirmininkė.

 

Pasak jos, Europos įsipareigojimas šioms šalims visada bus stipresnis. U. von der Leyen ragino neabejoti ES noru, kad Ukraina taptų Bendrijos dalimi. Todėl Europa stovės kartu su Ukraina tiek, kiek reikės.

 

„Mes pasiruošime reikalingoms reformoms savo pusėje ir mes remsime šias šalis kiekviename jų žingsnyje, remiantis jų pasiekimais, kol jos bus pasiruošusios prisijungti prie mūsų Sąjungos“, – teigė U. von der Leyen ir pridūrė, kad Marta Kos, kuri bus atsakinga už plėtrą, yra tam tinkamas žmogus.

 

„Vizija, kad mūsų žemyną jungia demokratija, teisinė valstybė ir pagarba pagrindinėms laisvėms, visada įkvėps mūsų veiklą, nes šių šalių žmonės nusipelno taikos, pažangos ir gerovės ateities. Ir mes pasirūpinsime, kad ši ateitis būtų Europoje“, – rėžė U. von der Leyen.

 

LRT.lt primena, kad anksčiau šį mėnesį EP komitetuose vyko paskirtųjų EK narių vieši klausymai.

 

Europarlamentarai vertino, ar jie turi tinkamą kvalifikaciją būti EK nariais ir eiti pareigas, į kurias jie paskirti.

 

Po lapkričio 6-ąją vykusio klausymo EP komitetai pritarė į gynybos ir kosmoso komisarus siūlomo Lietuvos atstovo Andriaus Kubiliaus kandidatūrai.

 

Jei naujosios Komisijos sudėtį patvirtins EP, o vėliau kvalifikuota balsų dauguma oficialiai paskirs Europos Vadovų Taryba, tikėtina, kad ji pradės savo veiklą gruodžio 1 dieną.

 

Užtikrinti, kad ES vairas būtų greitai perduotas, yra labai svarbu tuo metu, kai blokas turi spręsti karų Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose klausimus, Donaldo Trumpo sugrįžimą į Baltuosius rūmus bei smunkantį bloko konkurencingumą su JAV ir Kinija.

 

Kiekviena iš 27 ES valstybių narių turi paskirti po vieną narį į EK – aukščiausią ES vykdomąją instituciją ir vieną galingiausių reguliavimo institucijų pasaulyje.

 

Nauja EK formuojama po birželį įvykusių rinkimų į EP.