Lietuva traukiasi iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos

lrt.lt, 2025 05 08

Ketvirtadienį Seimas nusprendė denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją. 

lrt.lt

Už pasitraukimą iš konvencijos balsavo 107, susilaikė 3, prieštaravusiųjų nebuvo.

 

Balsavimo metu susilaikė „valstietis“ Valius Ąžuolas, „Nemuno aušros“ nariai Petras Dargis ir Vytautas Jucius. Tam, kad Lietuva galėtų išstoti iš konvencijos, reikėjo bent 85 parlamentarų pritarimo.

 

„Geopolitinė situacija visiems yra žinoma. (…) Manau, kad nereikia daug įtikinėti, siūlau kiek įmanoma greičiau palaikyti ir priimti nutarimą dėl denonsavimo, kad galėtume užsisakyti priešpėstinių minų, kurios yra būtinos mūsų šalies saugumo palaikymui“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo konservatorius Arvydas Pocius.

 

Palaikyti konvencijos denonsavimą ragino ir socialdemokratas Ruslanas Baranovas.

 

„Tai darome tam, kad žinodami, kad tokie pajėgumai yra pas mus, priešininkai daugybę kartų pasvertų, ar verta jiems pradėti kažkokius veiksmus prieš mus“, – dėstė jis.

 

Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

 

KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.

 

Išstojimas iš konvencijos įsigalios po pusmečio nuo šio sprendimo priėmimo.

 

KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.

 

Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

 

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius balandžio pabaigoje pasirašė įstatymą dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą.

 

Seime už pasitraukimą iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos nebalsavęs valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad minos nėra efektyvi gynybos priemonė, o daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kariniam mokinių ugdymui.

 

„Mūsų frakcijoje yra keletas, kurie pasakė, kad nebalsuos, ką ir jie kalba, manau, kad tai nėra efektyvu, neduos to pliuso, apie kurį mes kalbame“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį prieš balsavimą dėl pasitraukimo sakė „Nemuno aušros“ pirmininkas.

 

„Ar tikrai Lietuvai šiandien reikia (pasitraukti iš – BNS) Otavos konvencijos ir eiti link užminavimo, ar mes skirti pinigus turime kitur. (...) Manau, kad dronų sistemos ir ugdymas – šičia turėtų būti (dėmesys – BNS)“, – teigė jis.

 

Anot R. Žemaitaičio, nors siūloma trumpinti mokslo metus, jis teigia, kad tą laiką būtų galima paskirti mokinių kariniam ugdymui.

 

„Manau, kad nuo kitų metų birželio mėnesio mokyklose galėtų startuoti 9–12 klasėms karinė civilinė parengtis, nuo dronų valdymo iki kitų panašių dalykų, tai būtų daug efektyvesnis dalykas“, – kalbėjo „aušriečių“ vedlys.

 

R. Žemaitaitis balsavime nedalyvavo.