Prezidentės patarėja: galime tikėtis Sausio 13-osios bylos atomazgos

www.alfa.lt 2013-01-08

Per pastaruosius metus Sausio 13-osios byloje įvykę postūmiai leidžia tikėtis šios bylos atomazgos, mano prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Taip ji įvertino pažangą tiriant nusikaltimus prieš lietuvių tautą. Antradienio rytą kalbėdama „Žinių radijuje“ prezidentės atstovė atkreipė dėmesį, kad dar 2011 m. kovą įsigaliojo šalies vadovės inicijuoti Baudžiamojo kodekso pakeitimai, kuriais pašalintos baudžiamųjų įstatymų spragos, dėl kurių Baudžiamojo kodekso nuostatos nevisiškai atitiko tarptautinės bendruomenės pripažintą karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmogiškumui sampratą.


Anot R. Svetikaitės, šiuo metu šie įvykiai nusikaltimais prieš lietuvių tautą gali būti pavadinti ne tik moraline, bet ir baudžiamąja teisine prasme, nors anksčiau jie kvalifikuoti kaip nužudymai ar kiti nusikaltimai prieš asmenį, bet ne prieš tautą.

„Remiantis šiomis baudžiamojo įstatymo korekcijomis bylose buvo pakeisti įtarimai ir kaltinimai. Tai ne tik leis teismui spręsti dėl kaltinamųjų nuteisimo už tokius nusikaltimus, kurie atspindi šių agresijos aktų esmę, mastą, bet sudarys sąlygas ir taikyti specifines baudžiamojo proceso taisykles“, - kalbėjo prezidentės vyriausioji patarėja.

Teisininkės vertinimu, tai leidžia baigti tyrimą ir pereiti prie bylos nagrinėjo teisme net ir tuo atveju, kai įtariamieji slepiasi, o užsienio valstybės atsisako juos išduoti.

„Suprantama, kad tokia situacija, kai praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams nuo šių skaudžių įvykių vis dar neturime galutinių sprendimų, negali nepiktinti Lietuvos žmonių, tačiau vėlgi reikia įvertinti tai, kad per pastaruosius porą metų nuveikti darbai gali konkuruoti su tuo, kas buvo padaryta iki tol, ir tai leidžia tikėtis vis dėlto sulaukti šių bylų atomazgos“, - kalbėjo R. Svetikaitė.

Sausio 13-osios bylą sudaro daugiau nei 650 tomų medžiagos. Joje figūruoja ne tik 23 įtariamieji, bet ir dar 58 asmenys, kurie 1990-1991 metais tarnavo TSRS Gynybos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo komiteto (KGB) padaliniuose ir dalyvavo TSRS kariškiams jėga užgrobiant Spaudos rūmus, Televizijos bokštą, Lietuvos radijo ir televizijos komitetą bei kitus pastatus, o šių veiksmų metu buvo nužudyti ir sužaloti Lietuvos laisvės gynėjai.