Rytų politikos iššūkiai

Kęstutis Girnius

www.alfa.lt Kęstutis Girnius 2013-01-21

Naujosios Vyriausybės ketinimai gerinti santykius su Rusija yra ir ambicingi ir optimistiški. Vyriausybės programoje rašoma, kad „Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas “perkrovimas“. Lietuvos bendradarbiavimą su Rusija grįsime abipusį pasitikėjimą stiprinančiomis europietiškomis vertybėmis, kreipdami dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neapsibrėždami išankstinėmis, sunkiai įgyvendinamomis sąlygomis, trukdančiomis geriems ir abiem pusėms naudingiems kaimyniniams santykiams.“ Lengva turėti gerus norus, gerokai sunkiau juos įgyvendinti, ypač kai daug kas priklauso nuo kaprizingo didžiojo rytų kaimyno.

Akivaizdu, kad bus sunku susitarti dėl Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos. Maskva greit neatleis Lietuvos dėl jos nutarimo griežtai įgyvendinti trečiąjį ES energetikos paketą, bei jos vaidmens įtikinant Europos komisiją pradėti tyrimus, kurie turi nustatyti, ar “Gazprom” pažeidžia antimonopolines ES taisykles.

Gali būti dar kitas trinties objektas. Vilniuje lapkričio mėnesį vyks Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, per kurį ES gali pasirašyti Asociacijos, taip pat ir Laisvos prekybos sutartį su Ukraina. Ukrainos priartėjimas prie Vakarų Maskvai yra nepriimintas. Jei ES pirmininkaujanti Lietuva atvirai ir aktyviai skatins kitas ES šalis pasirašyti Asociacijos susitarimą, jį ant savęs užsitrauks Maskvos rūstybę ir užkirs kelią santykių “perkrovimui”. Jei Vyriausybė stengtųsi laikytis neutraliai, jai bus priekaištaujama, kad ji pažeidžia Lietuvos interesus ir keičia Lietuvos rytų politikos kryptį.

Gruodžio mėnėsį ES Taryba davė suprasti, kad pats Kijevas lems, ar sutartys bus pasirašomos. Laukiama, kad Ukraina sukurtų demokratišką ir skaidrią rinkimų sistemą, nepersekiotų opozicijos, bet užtikrintų jos teises, įgyvendintų teisėsaugos ir ūkio reformas. Reikalavimai aiškūs, bet kas nutars, ar jie deramai įgyvendinti?

ES šalys neturi vieningos nuomonės dėl santykių su Ukraina. Vienos ypatingą reikšmę skiria geopolitiniams sumetimais. Reikia pasukti Ukrainą ES linkme, padėti jai atsispirti Rusijos traukai, užtikrinti, kad ji netampa Rusijos dominuojamų sandraugų ir sąjungų nare. Šios šalys bus linkusios atlaidžiau vertinti Ukrainą, nes mano, jog reikia nedelsiant pasirašyti Asociacijos sutartį ir atverti jai kelią į ES narystę. Priešingu atveju, ji gali pasiduoti Rusijos įtakai.

Kitos ES šalys pabrėžia, kad ES nėra tik ekonominė bendrija. Šalis nares jungia bendros vertybės, kurių atsisakius ES netektų savo veido ir savitumo. Dabartinė Ukrainos valdžia yra ne tik abejinga šioms vertybėms, bet jas sąmoningai pažeidinėja, iš jų tyčiojasi savo elgesiu buvusios premjerės Julijos Timošenko atžvilgiu. Šiomis aplinkybėmis reikia tas vertybes pabrėžti, o ne pataikauti prezidentui Janukovičiui ir jo komandai. Pažymima, kad kol šalis nėra priimta į ES, Sąjunga turi svertų paveikti kandidatės elgesį. Suteikus narystę, galimybės gerokai sumažėja, ką rodo Bulgarijos ir Rumunijos atvejai. Be to, Ukrainoje nedaroma pažangos. Pagal tarptautinės organizacijos „Transparency International“ duomenis apie korupcijos suvokimo indeksą, 2012 metų Ukraina užėmė 144 vietą iš 176 pasaulio šalių.

Geopolitikai neneigia vertybių svarbos, bet argumentuoja, kad Ukrainos valdžia neturės paskatų keisti savo elgesį, jei ji neturės realių perspektyvų tapti ES nare. Esą tokie lūkesčiai skatino daugelį rytų ir vidurio Europos šalių, tarp jų ir Lietuva, imtis rimtų reformų demokratijos, skaidrumo ir žmogaus teisių gerbimo linkme. Be rimtų narystės perspektyvų Ukraina nesiims reformų. ES nukentėtų, jei Ukraina nutartų prišlieti prie Maskvos.

Nors Lietuvos diplomatai mėgsta pabrėžti vertybių svarbą, ypač kai kritikuoja Vakarų Europos šalis, Ukrainos ir kitų rytų partnerystės šalių atžvilgiu jie tvirtai laikosi geopolitinio požiūrio. Esą Lietuvai ir ES gyvybiškai svarbu užtikrinti, kad Ukraina, Gruzija ir kitos šalys integruotųsi į Vakarų ekonomines ir karines struktūras. Norint palaikyti ir skatinti reformas šiose šalyse, reikia rimtų paskatų, ir rimčiausia paskata yra aiškus kelias į ES ir NATO narystę. Vertybės yra nustumiamos į antrą planą.

Rusija labai atidžiai stebės ES šalių diskusijas šiuo klausimu. Kremlius itin daug reikšmės skiria Eurazijos muitų sąjungai, kuriai dabar priklauso Rusija, Baltarusija ir Kazachstanas. Maskva viliasi, kad iki 2015 metų ji peraugs į Eurazijos ekonominę sąjungą. Jei Ukraina atsisakytų tapti nariu, sąjungos reikšmė gerokai sumažėtų.

Pirmininkaudama ES, Lietuva negalės būti pasyvi įvykių stebėtoja. Ji turės svarbų vaidmenį, nustatant ES rytų politikos ir ypač Vilniaus aukščiausio lygio susitikimo darbotvarkę. Tikiu, kad naujoji Vyriausybė neatsisakys tradicinės Lietuvos politikos ES plėtros klausimu, siekdama įtikti Maskvai. Bet Asociacijos sutarties klausimą gali lemti pati Ukraina. Penktadienį Ukrainos generalinė prokuratūra baigė tirti bylą dėl deputato Jevheno Ščerbanio nužudymo 1996 metais ir priėjo išvadą, kad šį nusikaltimą užsakė buvusi premjerė Julija Tymošenko kartu su Pavlu Lazarenka, užsakovai už Ščerbanio nužudymą sumokėjo 2,8 mln. dolerių. Timošenko gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Jeigu Kijevas iškeltų bylą Timošenko dėl žmogžudystės, neturėdamas itin tvirtų įkalčių, nuo Ukrainos nusigręžtų daugelis ES šalių.