Atsakas į Rusijos ekspansionizmą - tai gali būti atskirų konferencijų vedamoji gija, pagrindžianti, kodėl reikalinga NATO. Trukdanti ekspansionizmui, ši organizacija natūraliai paskelbta Rusijos priešu, o iš to ir Maskvos įsibauginimas - neleiskim priešui priartėti!

Bet Rusijos ekspansionizmas - tai ne naujovė, bet per šimtmečius įsitvirtinusi šios valstybės prasmė. Raison d'État. Valdovų tikslas čia niekad nebuvo piliečių gerovė ir taika aplink, o visad priešingai - žemių pajungimas, teritorijos plėtra. Iki visų jūrų!

Taigi dabartinė situacija ne nauja, ir matyti NATO prasmę kaip Rusijos stabdymą bent Europoje būtų nepakankama, pernelyg siaura.

NATO turėtumėme matyti kaip Suvienytųjų Demokratijų bendriją, kuri oponuoja daugiau ar mažiau vienijamoms Nedemokratijoms. Padeda besirandančioms demokratijoms. Rūpinkimės, kad NATO būtų visame pasaulyje pripažinta šio tikslo siekianti struktūra, veikianti ne tik Šiaurės Atlanto regione, bet ir pasaulio mastu, būtent šio didžiojo Atlantinių demokratijų regiono pavedimu. Tąsyk NATO veiks kaip demokratiją kurianti (galbūt platinanti) ir demokratiją ginanti valstybių organizacija. Ją pačią reikia ginti nuo karinio šantažo, kuriuo šalims primetamos blogio normos. Ją reikia ginti ir nuo demokratinių įsitikinimų erozijos. Tai ideologiniai įsitikinimai, kurie teikia jėgų stoti už visuotinai pripažįstamas vertybes ir principus. Suvokdami jų visuotinumą, esame "už". Kitaip - girdėsime formules apie "Vakarų imperializmą" arba "naująjį kolonializmą" (demokratijų!), kurį "daugiapolio pasaulio" nedemokratijos turinčios stabdyti ir atmesti.

NATO stokoja gilesnės ideologijos. Ją būtų galima vadinti ir buvimo filosofija bei prasme. Imant pačią demokratiją kaip vertybę ir įsitikinimą, verta nuolat prisiminti ir skaidrinti jos pagrindus.

Tai būtų, mažų mažiausia:

valdžios (vyriausybių, valdančiųjų) atskaitomybė tautoms, bendrijoms;

įstatymo viršenybė (virš valdančiųjų valdžių tiek valstybės viduje, tiek demokratijų bendrijoje), šioje koncepcijoje esminis elementas yra ne bet koks įstatymas, kurį valdovai gali arbitraliai paskelbti "įstatymu", bet tikras tautos ar tautų, ne diktatorių, įstatymas, kylantis iš demokratijos;

tikra pagarba žmogaus teisėms.

Kadangi tai parlamentinė tautų savivalda, tikras parlamentas negali būti paskirtųjų kolekcija (būdinga nedemokratijoms), o ryšį su žmonėmis turinčių, jų įgaliotų atstovų susirinkimas.

Tada demokratija yra nesmurtinė opozicija visoms nedemokratijoms, o kartu ir siūlomoms bet kokius pagrindus išplaunančioms, demokratijų ir nedemokratijų "konvergencijoms". Jungtinės Tautos buvo įsivaizduojamos kaip demokratijų susivienijimas, bet iš karto paverstos principų plovykla.

NATO misija galėtų būti matoma kaip taiki demokratijos plėtra pasauliniu mastu, tuo būdu pasaulinė taikos būvio kūryba ir tikslas.

Tai vyktų kaip globali ir labai ilgalaikė NATO operacija siekiant paversti visuotinės taikos utopiją kiek mažiau utopiška.

Kitąkart girdi apie tikslus ir vertybes, kurias gina ar kurių siekia NATO.

Stabilumas - gerovė - demokratija.

Šioje grandinėje demokratija turi būti ne trečioji, ne gale, o Nr. 1. Yra daug pavyzdžių ir praeity, ir dabar, kai nedemokratijos, net tironijos, didžiavosi "stabilumu", darė iš jo savo režimų pateisinimą. Bet "stabilumas" priespaudoje, tai stagnacija, brandinanti katastrofas.

Gerovė vėlgi visiškai reliatyvi sąvoka. Nekartą esu kalbėjęs, kad laimė glūdi kitur, ne turtuose. Tai sena liaudies išmintis, deja, pamiršta. Jei įsigijai daugybę pinigų ir vėžį, kokia čia tavo gerovė?

Demokratijoje gali būti pasiekta tikresnių dalykų, ir teisingumas nebus pažeistas vėžio.

Tačiau kartais klaidingai kalbama, lyg norint suteikti pretekstą puolimui, apie "demokratijos eksportą". Vis dažniau girdimi pasisakymai prieš tariamą eksportą, tad praktiškai - prieš demokratiją, o kaltas ir klaidingas žodynas. Lyg būtų kalbama apie kažką, kas susiję su egoistiniais "eksportuotojo" interesais.

Paprasčiausiai turėtume mąstyti ir kalbėti apie "demokratijos pasiūlymą". Jis atviras tautoms ir joms neprimetamas, bet grindžiamas patirtimi ir tiesiog pragmatizmu.

Demokratija yra pasiūla ir geresnis pasirinkimas už nedemokratiją, štai ir viskas.