Lietuva – skalūnų revoliucijos liudininkė

Jay Johnsonas ir Dalia Grybauskaitė Džojos Gundos Barysaitės nuotr.

www.lrytas.lt Marius Jokūbaitis 2013-02-05

Su tokia žinia į mūsų šalį atvyko antros pagal dydį JAV energetikos kompanijos „Chevron” vadovai, Tauragės rajone ketinantys ieškoti skalūnų dujų.

Kalbėsis su bendruomene

JAV energetikos milžinės laukia iššūkis – įtikinti vietos bendruomenes, kad jos leistų tyrinėti jų žemes. „Lietuvos rytas” jau rašė, jog trijų Tauragės rajono kaimų gyventojai žada kovoti iki galo, kad jų žemėse nebūtų atliekami žvalgymo darbai.

„Chevron” bandys tartis su vietos žmonėmis.

Tai pareiškė su prezidente Dalia Grybauskaite susitikęs „Chevron” tyrinėjimo ir gamybos prezidentas Europai, Eurazijai ir Artimiesiems Rytams Jay Johnsonas.

Šalies vadovė nurodė, kad dialogas su vietos bendruomene būtų aktyvus. Skalūnų dujų žvalgyba šalyje turi atitikti gamtosaugos reikalavimus, o visuomenei reikia pateikti kuo aiškesnę ir suprantamesnę informaciją.

Atveria duris su viltimi

Kompanija „Chevron” pagaliau gali nutraukti „Gazprom” viešpatavimą.

Taip mūsų šalies valdžios atstovai ir analitikai pernai pasitiko žinią apie šio energetikos koncerno atėjimą į Lietuvą.

„Chevron” Europos šalyse sutikta skirtingai. Lenkijoje jai plačiai atvertos durys, o nuo rusiškų dujų priklausoma Bulgarija prieš metus privertė amerikiečius nutraukti projektą.

Tai – viena priežasčių, kodėl „Chevron” žingsniai į Lietuvą buvo kruopščiai slepiami. Rusiškų dujų tiekėjų ir tarpininkų finansuojami politikai ir aktyvistai įvairiose šalyse stengėsi, kad JAV kilusi skalūninių dujų revoliucija neužkrėstų Europos.

Pirmiausia tik žvalgysis

Kol kas JAV energetikos milžinas sėkmingai kuriasi Lietuvoje. Pirmasis sandoris Lietuvoje įvyko spalio 24-ąją, kai „Chevron Global Energy” už neskelbiamą kainą įsigijo 50 proc. naftos telkinį pamaryje valdančios bendrovės „LL investicijos” akcijų.

Ši bendrovė užsiima skalūnų dujų žvalgyba ir valdo perspektyvius telkinius Rietave.

Vakar „Chevron” vadovai oficialiai prisistatė šalies valdžiai ir visuomenei.

„Pirmasis mūsų žingsnis – įvertinti, koks yra išteklių potencialas. Po to tarsimės su Vyriausybe dėl tolesnių veiksmų”, – po susitikimo su prezidente pareiškė „Chevron” tyrinėjimo ir gamybos prezidentas Europai, Eurazijai ir Artimiesiems Rytams J.Johnsonas.

Žada daug naudos verslui

„Chevron” kompanijos atstovai vakar atsakė ir į „Lietuvos ryto” klausimus.

– Kaip manote, kas labiausiai linki jums nesėkmės Lietuvoje?

– Kol kas tyrimų etapas – ankstyvas. Tačiau tikime, kad Lietuva turi teisę žinoti, ar šalyje yra šių dujų išteklių, kurie galėtų duoti daug naudos šaliai.

– Kaip ketinate įtikinti vietos bendruomenę?

– Atviras ir skaidrus bendravimas su vietos bendruomenėmis labai svarbus. „Chevron” ir toliau dirbs su jomis, kad paaiškintų savo veiklą.

– Kokios naudos ekonomikai artimiausiu metu gali duoti „Chevron” veikla Lietuvoje?

– Darbo vietos, užsakymai paslaugų kompanijoms ir parama bendruomenei gali ateiti investavus į šios energijos plėtrą. Paslaugų verslas gaus daug naudos.

Planuojame pirkti paslaugas iš vietos bendrovių, rangovų ir specialistų. Mūsų prioritetas – įdarbinti vietos žmones, nes tikime, kad tai turėtų duoti naudos tose vietovėse, kuriose ketiname dirbti.

Skalūnų dujų žvalgymo darbai su mūsų partnere bendrove „LL investicijos” prasidės šiais metais. Per keletą metų paaiškės, ar plotas yra komerciškai perspektyvus.

Iš valdžios – įspėjimai

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas jau anksčiau pradėjo kaišioti pagalius į ratus skalūnų žvalgytojams. Trys komiteto nariai – Aurelija Stancikienė, Linas Balsys ir Gintautas Mikolaitis – pasiūlė išvis nutraukti žvalgybos konkursą.

Vyriausybė neabejoja, kad nesėkmės atveju dar kartą susvyruotų investuotojų pasitikėjimas mūsų šalimi.

Jei pasitrauktų „Chevron”, skalūnų dujų žvalgybos darbai įstrigtų ilgam arba būtų sustabdyti neribotam laikui.

Premjeras Algirdas Butkevičius po susitikimo su „Chevron” vadovais aiškino, kad skalūnų dujų ištekliai turi būti žvalgomi nedarant žalos žmonių turtui ir gamtai.

Energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius „Lietuvos rytui” sakė, kad „Chevron” atėjimas į Lietuvą yra sveikintinas: „Tai sumažintų priklausomybę nuo gamtinių dujų, skatintų konkurenciją, numuštų dujų kainą, kurtų naujas darbo vietas.”

Vilniuje atvėrė atstovybę

„Chevron” Lietuvoje žada įsikurti ilgam. Daugiau kaip 130 metų energetikos srityje dirbanti JAV kompanija šiuo metu jau nuomojasi patalpas Vilniuje, perka įrangą, planuoja įdarbinti vietos personalą.

Kompanijos „Chevron” atstovai žada svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką mokesčių, rinkliavų ir įmokų pavidalu.

Tačiau daugiausia ekonominės naudos ir galimybių greičiausiai sulauks vietos verslas.

„Chevron” skelbia, kad Pensilvanijos valstijoje (JAV), kur skalūnų dujų gavyba vyksta visu pajėgumu, su kiekvienu gręžiniu sukuriama 60 darbo vietų. Tiesioginės ir netiesioginės naudos suteikiama maždaug 4 milijonų JAV dolerių (apie 10 mln. litų) vertės.

Koncerno atstovai įsitikinę, kad panašaus efekto galima tikėtis ir Lietuvoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų energetikos giganto „Chevron” žingsniai Lietuvoje gali duoti daug neįkainojamos naudos kovojant su „Gazprom” monopolija. Tačiau amerikiečiams dar teks įveikti mūsų šalyje kylančią įtartiną protestuotojų bangą.

Europoje – skirtingi vertinimai

Energetikos kompanijos „Chevron” žingsniai Vidurio ir Rytų Europoje vertinami skirtingai. Lenkijoje ši kompanija jau pradėjo skalūnų dujų žvalgybą.

Rumunijos vyriausybė pernai pavasarį taip pat pasirašė sutartį su „Chevron” dėl skalūnų dujų žvalgybos. Tačiau šalyje amerikiečiai sulaukė ir protestų.

Prieš metus buvo pasipriešinta ir Bulgarijoje. Gyventojai įtikino vyriausybę, kad ši uždraustų „Chevron” žvalgytis skalūnų dujų.

„Chevron” yra viena pirmaujančių pasaulyje energetikos kompanijų. Ji užsiima naftos bei dujų gavyba, perdirbimu, pardavimu. Elektra bei geoterminė energija – taip pat šios kompanijos viena veiklos sričių. Koncerne visame pasaulyje dirba maždaug 57 tūkstančiai darbuotojų ir dar 3800 degalinių operatorių.

Praėjusiais metais koncerno įmonės kasdien pagamindavo 2,67 mln. barelių naftos atitinkantį energijos kiekį. Apie 75 proc. jos pagaminta ne JAV. „Chevron” įmonės per dieną gali perdirbti 1,97 milijono barelių naftos.

Energetikos milžinas turi beveik 18 tūkst. mažmeninės prekybos vietų, pažymėtų „Chevron”, „Texaco” ar „Caltex” prekių ženklais. Taip pat investuojama į 13 elektros energijos gamybos infrastruktūros projektų JAV bei Azijoje.

„Chevron” Lietuvoje dalyvauja tarptautiniame skalūnų dujų bei naftos paieškos ir gavybos Lietuvoje konkurse – šio koncerno įmonė Lietuvoje „Chevron Exploration & Production Lietuva” vienintelė pateikė paraišką.