Vilniuje laukiama Europos lyderių

Lietuvos diplomatai viliasi, kad į aukšto lygio susitikimą Vilniuje atvyks Senojo žemyno politikos elitas /Reuters/Scanpix nuotraukos

www.lzinios.lt Roberta Tracevičiūtė 2013-02-06

Svarbiausiame Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos (ES) Tarybai renginyje - ES narių ir Rytų partnerystės šalių vadovų susitikime - laukiama Senojo žemyno politikos elito. Vilniuje tikimasi užfiksuoti konkrečius rezultatus derybose dėl susitarimų, taip pat pažymėti progresą Bendrijos ir partnerių dialoguose dėl vizų režimo liberalizavimo.

Rytų partnerystės iniciatyva yra ES valstybių projektas, kuriuo siekiama bendrų tikslų - pasidalyti su rytinėmis partnerėmis europine patirtimi, kartu kuriant saugų, demokratišką ir ekonomiškai stiprų regioną.

Jau yra įvykę du Rytų partnerystės viršūnių susitikimai: 2009 metais Prahoje ir 2011 metais Varšuvoje. Šių metų lapkričio pabaigoje toks aukšto lygio susitikimas rengiamas Vilniuje. Į jį bus kviečiami 27 (jei iki to laiko prie Bendrijos prisidės Kroatija - 28) ES valstybių ir 6 Rytų partnerystės šalių - Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Azerbaidžano ir Armėnijos - vadovai. Tarp jų - ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas, Vokietijos kancleris.

Ekspertas pažymi, kad Rytų partnerystės programa išgyvena ne pačius geriausius laikus - yra lūkesčių ir laukimo būsenos.

Įtvirtins pasiekimus

Pasak Užsienio reikalų ministerijos Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės, Rytų partnerystė - kone vienintelis šiuo metu ES turimas instrumentas, skirtas rytinėje kaimynystėje esančių valstybių saugiai, ekonomiškai efektyviai, į europines vertybes orientuotai raidai skatinti bei remti.

Vilniuje vyksiantis viršūnių susitikimas bus svarbus įtvirtinant Rytų partnerystės pasiekimus peržiūrint dvišalę ir daugiašalę bendradarbiavimo darbotvarkę, formuluojant naujus siekius, patvirtinant abipusį ES bei rytinių partnerių įsipareigojimą tęsti bendrą darbą aukščiausiu lygiu.

R.Jakilaitienės teigimu, kiekviena šalis partnerė turi individualų bendradarbiavimo su ES "takelį", kuris apima ekonominės integracijos, žmonių judėjimo, teisinio suartėjimo klausimus. Iki šiol buvę du ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimai daugiau brėžė partnerystės programos apmatus ir formulavo politinius tikslus. Vilniuje tikimasi užfiksuoti konkrečius rezultatus dvišalėse ES ir Rytų partnerių derybose dėl Asociacijos bei Glaudaus bendradarbiavimo ir visapusiškos laisvosios prekybos zonos susitarimų, be to, pažymėti progresą dialoguose dėl vizų režimo liberalizavimo. "Svarbu pabrėžti, kad rezultatai priklausys ir nuo Rytų partnerystės šalių pastangų ir įsipareigojimų vykdyti demokratinių reformų darbotvarkę", - sakė R.Jakilaitienė.

Pasirašys deklaraciją

Tikimasi, kad Vilniaus viršūnių susitikime bus kalbama ir apie sustiprintą daugiašalę Rytų partnerystės dimensiją bei į aukštesnį lygmenį iškelto sektorių bendradarbiavimo rezultatus (Lietuvos pirmininkavimo metu planuojama formalizuoti 27 (arba 28) + 6 transporto ir vidaus reikalų bei teisingumo ministrų susitikimus).

R.Jakilaitienė pažymėjo, kad atsižvelgiant į rytinių partnerių pastangas ir pažangą Rytų partnerystės procesuose bei esamą politinį ir ekonominį kontekstą, Vilniaus viršūnių susitikime neišvengiamai iškils ir poreikis ieškoti bendro požiūrio, kaip toliau išlaikyti Rytų partnerystės politiką patraukliu bei efektyviu bendradarbiavimo instrumentu. Todėl, anot R.Jakilaitienės, vienas viršūnių susitikimo tikslų yra aukščiausio lygmens politinis signalas apie tai, kad Rytų partnerystė yra ir bus svarbus ES politikos dėmuo.

Susitikimo rezultatai, sutarti tikslai ir gairės ateičiai paprastai užfiksuojami jungtinėje deklaracijoje. Tokį politinį dokumentą, suderintą su visomis ES valstybėmis ir 6 rytiniais partneriais, numatoma priimti ir Vilniaus viršūnių susitikime.

D.Grybauskaitės ir H.Van Rompuy kvietimai

R.Jakilaitienė pabrėžė, kad viršūnių susitikimas yra labai svarbus Lietuvos pirmininkavimo ES renginys. "Vienas svarbiausių uždavinių mūsų šaliai - užtikrinti sąžiningą tarpininkavimą derinant ES valstybių ir partnerių pozicijas. Laukia sudėtingas darbas tiek su atskiromis šalimis, tiek su ES institucijomis. Kartu tai - galimybė pademonstruoti Lietuvos pasirengimą ir gebėjimus padidinti savo įtaką pačioje ES, parodyti, kad esame patikimas ir konstruktyvus partneris. Tai ir didelis iššūkis, nes viršūnių susitikimo sėkmė priklauso nuo daugybės veiksnių", - aiškino URM atstovė.

ES ir Rytų partnerystės viršūnių susitikimas yra visos ES renginys, kurį organizuojant Lietuva dalyvauja priimančios šeimininkės teisėmis. Tai reiškia, kad kvietimai į šį susitikimą bus pasirašyti prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuy.

Atvykti į Vilnių bus kviečiami visų ES ir šalių partnerių lyderiai. Tačiau mūsų diplomatai nurodo, kad būtų keblu tikėtis, jog asmenys, kurių atžvilgiu taikomi ribojimai atvykti į ES, galėtų dalyvauti renginyje. Priminsime, kad sankcijos įvažiuoti į Bendriją taikomos Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.

Klausiama, kokia tikimybė, kad susitikime dalyvaus didžiųjų ES valstybių vadovai, R.Jakilaitienė teigė, jog reikia ne spėlioti, o dirbti, kad dalyvavimas susitikime būtų kuo aukštesnio lygio. "Dėl konkrečių šalių vadovų galima pasakyti tik tiek, kad pačios valstybės savarankiškai apsisprendžia, kas atstovauja šaliai. Žinoma, reikia turėti omenyje ir objektyvias aplinkybes - pavyzdžiui, 2013 metų rudenį Vokietijoje vyks rinkimai, jų baigties dabar nuspėti negalime. Jei Angela Merkel bus perrinkta ir toliau eis kanclerės pareigas, be abejo, tikimės jos dalyvavimo. Tikimasi ir Prancūzijos prezidento bei Jungtinės Karalystės ministro pirmininko dalyvavimo", - pabrėžė R.Jakilaitienė.

Reikia proveržio

Politologo Tomo Janeliūno vertinimu, Rytų partnerystės programą sunkiai galima pavadinti sėkminga, nes kol kas norimi tikslai nepasiekti. Tačiau tai esą ne tik ES, bet ir partnerystės šalių problema. "Ši programa yra grindžiama abipusių lūkesčių principu: ES nori matyti demokratijos vystymąsi, laisvą prekybą, kita ir šiuos procesus skatinti. Tačiau to turi norėti ir šalys, su kuriomis bendraujama. Šiuo požiūriu per vienpusišką norą, lūkesčius nedaug ką galima įsiūlyti", - pažymėjo ekspertas.

Kaip geriausią to pavyzdį T.Janeliūnas paminėjo Ukrainą. Anot jo, šioje šalyje vidaus politika lemia daugumą visų procesų, o ES išlieka per mažu traukos centru, kad dėl jos būtų stengiamasi keisti vidaus politikos principus. "Todėl kol kas nematome šios programos rezultatų. Iki šiol tai daugiau popierinis, biurokratinis projektas, kuris deklaruoja ES norą Rytų kaimynes artinti Europos link", - įsitikinęs politologas.

T.Janeliūnas abejoja, kad Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai pavyktų pasiekti proveržį šioje programoje. "Esminės sąlygos priklauso ne nuo Lietuvos ir mūsų diplomatų pastangų. Deklaracijos gali būti padarytos, kokie nors rezultatai gali būti užfiksuoti. Tačiau tam, kad procesai būtų iš esmės išjudinti, reikia pokyčių toje pačioje Ukrainoje, Baltarusijoje ar kitose šalyse", - įsitikinęs jis.