Du minusai politikoje – ne pliusas, o bėda kvadratu

www.veidas.lt 2013-03-06

Darbo partijos susijungimas su “Tvarka ir teisingumu” nesuteiks jokio proveržio valstybės valdymo srityje.

“Šiandien jau galime aiškiai pasakyti, kad dvi didelį Lietuvos gyventojų pasitikėjimą turinčios partijos – “Tvarka ir teisingumas” bei Darbo partija realiai gali tapti viena stipria politine jėga… Darome tai dėl Lietuvos žmonių”, – su fiureriams būdingu patosu sudėliotą pranešimo tekstą prieš savaitę išplatino Rolandas Paksas.
O Viktoras Uspaskichas žadėjo, kad susijungusios partijos taps didžiausia politine jėga šalyje, mat turės 26 tūkst. narių. “Taip, po susijungimo mūsų partija bus didžiausia ir, neabejotinai, stipriausia partija Lietuvoje, – pridūrė R.Paksas ir patikino: – Tačiau peršama nuomonė, kad tą padarėme vedami vien tuščio valdžios siekimo, – tėra tik kalbos.”
Taigi kiek šansų, kad toks dviejų antisisteminių partijų lyderių tonas ne tik padės jiems pasiekti asmeninę pergalę, bet ir duos naudos visai politinei sistemai, valstybės valdymui? Šnekant metaforiškai, ar sujungus du vamzdžius, skleidžiančius užsistovėjusio vandens kvapą, pradės trykšti gėlas vanduo?

Jungtys – oficialiojoje Maskvoje?
“Jokios naudos valstybei jie nesiekia ir neduos, priešingai, dviejų prorusiškų partijų susijungimas kelia realią grėsmę valstybei, – įsitikinęs politologas ir patyręs politikas Algirdas Gricius. – Manau, jeigu jiems pavyktų susijungti, kiltų didžiulė Lietuvos valstybės priklausomybės nuo Rusijos grėsmė.”
Tą patį sako ir politologas konservatorius Kęstutis Masiulis: “Kai sakau, kad iš šitų partijų susijungimo išloš Rusija, mane oponentai ima kaltinti paranoja. Bet kadangi esu dirbęs Valstybės saugumo departamente, žinau šiek tiek daugiau nei statistinis pilietis. Todėl esu įsitikinęs, kad šitie procesai vyksta ne šiaip sau: V.Uspaskichas nuvažiavo į Rusiją, pas “mamą”, ir ten gavo gerą patarimą, kaip išvengti partijos likvidavimo bei toliau tęsti ligtolinę veiklą. Ogi susijungti su tokia pačia politine jėga, kurią irgi panašios jėgos veikė, o gal ir tebeveikia.”
Kitaip tariant, K.Masiulio įsitikinimu, dviejų populistinių partijų (kurių lyderiams praeityje nemažai įtakos turėjo kai kurie su oficialiąja Maskva susiję veikėjai) susijungimas yra ne kas kita, kaip Lietuvai priešiškų jėgų siekis destabilizuoti mūsų politinę sistemą.
Tiesa, kaip paaiškėjo praėjusią savaitę, Generalinė prokuratūra deda pastangas, kad V.Uspaskicho vadovaujama Darbo partija neišsisuktų nuo gresiančios teisminės atsakomybės ir nespėtų susijungti su “Tvarka ir teisingumu”, iki baigsis teisminis procesas dėl šios partijos lyderių finansinių machinacijų. Bet dar reikia sulaukti teismo sprendimo šiuo klausimu.
Jei ne byla, V.Uspaskichas, pasak A.Griciaus, nė nežiūrėtų į R.Pakso pusę. “Vis dėlto labiausiai dėl tokios padėties kalti konservatoriai, – netikėtai priduria A.Gricius. – Ką jie, būdami ketverius metus valdžioje, nuveikė, kad prokuratūra ir teismai judėtų į priekį ir neleistų gerai mokamiems V.Uspaskicho ir Darbo partijos advokatams vilkinti bylos? Ogi lygiai nieko. O dabar rypuoja, kaip viskas blogai. Aš netikiu, kad visi prokuratūroje apkiautėliai, miegaliai, nenorintys, kad byla būtų baigta.”
A.Griciaus manymu, iš šiandien valdžioje esančių partijų vieninteliai socialdemokratai iš tikrųjų, ne apsimestinai galvoja apie valstybės proveržį ir valdymo gerinimą, o “tvarkiečių” ir “darbiečių” lyderiai apie valdžią ir jos panaudojimą turi labai savitą supratimą.
Pagal išsilavinimą fizikas K.Masiulis pasitelkia matematiką ir sako, kad šįkart susijungus dviem minusams nebus jokio matematinio pliuso.
O štai politologo dr. Tomo Janeliūno vertinimu, besijungiančioms partijoms pakilti į kitą kokybės lygmenį ir rūpintis nacionaliniais, o ne tik siaurais verslo grupių interesais labiausiai kliudo patys šių partijų lyderiai. Jei rastųsi naujas lyderis, tuomet būtų prielaidų, kad ši partija imtų iš tikrųjų rūpintis valstybės valdymo kokybe. Bet lyderių kaitos naivu tikėtis.