Pigūs skrydžiai ir premjero plepėsiai

K.Girnius (Roberto Dačkaus nuotr., fotodiena.lt)
Kęstutis Girnius
www.alfa.lt 2013-04-22  Kęstutis Girnius

Audra arbatos stiklinėjė kilo dėl prezidentės Daliios Grybauskaitės nutarimo keliauti į buvusios britų premjerės Margaret Thatcher (Margaret Tečer) laidotuves Londone pigių skrydžių bendrovės „Wizzair“ reisu. Prezidentė pati pranešė apie nutarimą savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbdama nuotrauką iš lėktuvo. Veliau ji pasakė, kad Ispanijos karalius, Danijos karališkoji šeima, Skandinavijos premjerai skraido tokiomis avialinijomis, kad ir kitų šalių politikai atsižvelgia į kainą nutardami kaip keliauti. Esą nereikia švaistyti pinigų, ”kurių neturime ir skolinamės ir juos uždirba visi Lietuvos žmonės.”

Įvairiai buvo reaguota į prezidentės kelionę. Vieni kaltino ją populizmu, mėginimu vaizduotis paprastu žmogumi, kuris, skirtingai nuo kitų politikų, nešvaisto valstybės pinigų, nesigėdija keliauti kaip keliauja liaudis. Kiti galvojo, kad prezidentei ir jos komandai nepasisekė gauti bilietų skrydžiui su “Lufthansa” ar kita prestižine avialinija, tad nutarė išnaudoti progą prezidentes įvaizdžiui gerinti, artėjant prezidento rinkimams. Dar treti aiškino, kad savo kelione pažemino prezidento instituciją, nepakankamai rūpinosi savo saugumu.

Nežinau, kodėl prezidentė nutarė keliauti “Wizzair”, ar tai mėginimas įtikti rinkėjams, ar jos sprendimą lėmė vien finansiniai apskaičiavimui, noras sutaupyti mokesčių mokėtojų pinigus. Šiuo atveju motyvai ne tokie svarbūs, o žmogaus elgesį dažnai nulemia keli veiksniai, ne vienas. Verta pastebėti, kad apskritai prezidentė nesišvaisto valstybės pinigais. Ji nepasidavė “valstybinio turizmo” vilionėms, ji be reikalo nekeliauja į užsienį, ypač į egzotines šalis, kaip daro kai kurie politikai. Skirtingai nuo savo pirmtakų, ji nerengia masinių priėmimų prezidentūroje, iškilmingų valstybinių švenčių minėjimų Operos ir baleto teatre. Finansų krizės aplinkybėmis racionalu atsisakyti tokių brangių renginių, juolab, kad į juos kviečiamas šalies elitas pats gali užsimokėti už savo vakarienę. Nenoriu tvirtinti, kad šiuos nutarimus lėmė vien prezidentės susirūpinimas valstybės biudžetu. Ko gero, iškilmingi renginiai ir priėmimai jai nuobodūs, jei ne atgrasūs. Kokie bebūtų motyvai, ji elgiasi teisingai. Šia prasme skrydis su “Wizzair” dera su kitais prezidentės veiksmais.

Sunku rimtai traktuoti kalbas, kad skrydžiu Grybauskaitė rizikavo savo saugumu ar kenkė prezidento institucijos prestižui. Kaip pastebėjo Zita Čepaitė, Vilniuje prezidentė buvo pasodinta į priekinę lėktuvo sėdynę, susėdus visiems keleiviams, Londone buvo pirmoji išlaipinta ir įsodinta į jos laukiantį automobilį. Visiems bendrakeleiviams buvo atliktos aviacijos saugumo tikrinimo procedūros, tad prezidentė negalėjo būti saugesnėje kampanijoje. Nesuprantu, kaip kelionė “Wizzair” gali kenkti prezidento institucijos prestižui, ypač jei turtingesnių šalių vadovai nesigėdija pasinaudoti panašių avialinijų paslaugomis.

Po prezidentės kelionės vėl pradėta svarstyti, ar Lietuvos prezidentui nereikia savo lėktuvo. Diskusijos dėl Lietuvos prezidento kelionėms skirto lėktuvo pirkimo prasidėjo vos laimėjus nepriklausomybę. Buvo skundžiamasi, kad prezidentui ir kitiems itin aukštiems valstybės pareigūnams tenka skristi reisiniais lėktuvais kartu su paprastais keliautojais arba nuomotis orlaivius. Diskusijos įgijo pagreitį po vieno incidento per pirmąją Valdo Adamkaus kadenciją. Lenkijoje sugedus prezidentą atskraidinusiam lėktuvui, tuometinis Lenkijos vadovas Aleksanderis Kwaśniewskis jam paskolino savo lėktuvą, kad galėtų tęsti kelionę.

Tai, kad Lietuva dar neturi savo prezidentinio lėktuvo, rodo, kad sveiko proto dar neatsisakyta. Toks lėktuvas yra per didelė prabanga, ypač jei prezidentas nelinkęs keliauti. Įgijus tokį lėktuvą, juo naudotis norėtų ne tik premjeras ar Seimo pirmininkas, bet ministrai, Seimo narių delegacijos, nors kelionių kaina būtų kelis kartus didesnė negu skrendant reisiniu lėktuvu.

Lėktuvas nėra strateginis prioritetas iš ūkio krizės dar neišsikapsčiusiai šaliai. Tokiu ir nebus net prasidėjus sparčiam ūkio augimui. Vis dėlto premjeras Algirdas Butkevičius užkibo ant žurnalistų kabliuko. Klausiamas apie lėktuvo įsigyjimą, premjeras neatmetė tos galimybės, nors ir nurodė, kad lėktuvu galėtų skristi ne vien prezidentė, bet ir Vyriausybės nariai, kad būtų galima jį ir išnuomoti. Pasak premjero, bendra Lietuvos ir Estijos bendrovė galėtų valdyti valstybinį lėktuvą, kuriuo šalies vadovai vyktų valstybinių vizitų.

Ar ji bevadintum valstybiniu, prezidentiniu, ar vyriausybiniu, specialaus lėktuvo Lietuvos pareigūnams nereikia ir nereikės. Jo nereikia įsigyti, nepaisant ką premjeras bemįslitų apie bendrą Lietuvos ir Estijos bendrovę.

Laikau premjero pastabas apie valstybinį lėktuvą eiliniu nusišnekėjimu. Kažkodėl jis jaučia pareigą ar poreikį atsakyti į kiekvieną, net paikiausią žurnalisto klausimą. Nesuprantu, kodėl jis negali pasakyti, kad jie nenori to klausimo komentuoti, kad jis nėra tinkamai susipažinęs su tuo reikalu arba apie ji net nepagalvojęs, kad Vyriausybė šiuo metu svarsto svarbesnius klausimus. Lėktuvas yra smulkmena, bet ir svaresniais klausimais premjeras, kaip ir daugelis jo ministrų, skuba kalbėti tada, kai neturi ko pasakyti. Politikams ir valstybininkams tai pavojingas įprotis.

Kokie bebūtų įtarimai, kad populizmas skatino prezidentę skristi “Wizzair”, premjero polinkis viską komentuoti atrodo kur kas pigiau negu šalies vadovės skrydis.

/Kęstutis Girnius/