Prezidentė Dalia Grybauskaitė Andriaus Ufarto nuotr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Europos Parlamento Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto (IMCO) atstovais. Susitikimo metu buvo aptarta ES bendrosios rinkos situacija. Taip pat kalbėta apie jos stiprinimo priemones, kurių imsis Lietuva pirmininkavimo ES Tarybai metu.

„Bendroji Europos Sąjungos rinka, turinti 500 milijonų vartotojų, suteikia milžiniškas galimybes kiekvienai šaliai. Ji yra Europos ekonomikos augimo šaltinis ir raktas į sėkmingą konkurenciją globalioje rinkoje. Lietuva pirmininkavimo metu sieks kuo didesnės pažangos stiprinant bendrąją rinką", – prezidentės spaudos tarnybos pranešime cituojama šalies vadovė.

Pasak D.Grybauskaitės, siekiant Europos ekonomikos augimo visų pirma svarbu geriau išnaudoti jau sukurtus instrumentus. Aiškesnės ir supaprastintos taisyklės, greitesnis jų įgyvendinimas, administracinės naštos mažinimas verslui leistų paspartinti ekonominį augimą nedidinant valstybių skolos. Lietuva pirmininkavimo metu sieks inicijuoti Tarybos diskusijas ir gruodį priimti išvadas dėl bendrosios rinkos integracijos.

Bendroji rinka apima 500 milijonų vartotojų ir 21 milijonų įmonių. ES vidaus prekyba sudaro 2 800 mlrd. eurų, ES prekyba su ne ES šalimis – 1 500 mlrd. eurų. Verslininkams bendroji rinka atveria galimybę pasiekti daugiau vartotojų. ES žmonėms bendrosios rinkos sklandus veikimas suteikia didesnį prekių pasirinkimą, jų kokybę, o griežti ES reikalavimai užtikrina vartotojų teisių apsaugą.

Dar vienas svarbus Lietuvos siekis – konkurencingos energetikos kainos ir tiekimo saugumas visoje ES.

Pasak prezidentės, didžiausias neišnaudotas ES bendrosios rinkos potencialas glūdi paslaugų sektoriuje. Pašalinus šalių dar dažnai taikomus nepagrįstus apribojimus teikti paslaugas visoje ES, daugiau galimybių atsivertų tiek verslui, tiek žmonėms. Lietuvos tikslas – siekti šalių sutarimo, kad Paslaugų direktyva būtų tinkamai įgyvendinama visose ES valstybėse narėse. Tinkamas Paslaugų direktyvos įgyvendinimas padidintų BVP augimą apie 2,6 proc.

Dar vienas svarbus Lietuvos siekis – konkurencingos energetikos kainos ir tiekimo saugumas visoje ES. Tai pasiekiama tik sukūrus reikiamą infrastruktūrą ir galimybes laisvai prekiauti elektra ir dujomis. Lietuva sieks pažangos, kad ES vidaus energetikos rinka būtų užbaigta iki 2014 metų, o po 2015 neliktų energetinių salų. Konkurencija energetikos vidaus rinkoje – galimybė ES žmonėms rinktis dujų ir elektros tiekėjus ir užsitikrinti prieinamas energijos šaltinių kainas.

Pirmininkavimo metu Lietuva taip pat sieks pažangos įgyvendinant bendrąją skaitmeninę rinką. Ji gerokai paskatintų ES ekonomikos augimą, o skaitmeninio amžiaus privalumais galėtų naudotis visa ES visuomenė. Sukūrus bendrąją skaitmeninę rinką būtų lengviau atliekami elektroniniai mokėjimai, technologijos būtų patikimesnės, interneto ryšys taptų spartesnis.

Kalbėta ir apie kitus Lietuvos pirmininkavimo tikslus, tarp kurių – Bendrosios rinkos aktų (I ir II) derybų užbaigimas. Lietuva sieks užbaigti derybas dėl elektroninio parašo ir darbuotojų komandiravimo.

Vartotojų apsaugos srityje Lietuva sieks aktyviai dirbti su Produktų saugumo ir rinkų priežiūros paketu. Šis paketas numato priemones vartotojų teisių apsaugai ES sustiprinti. Tarp šių priemonių – lengvesnis nesaugių produktų šalinimas iš ES rinkos, geresnis bendros rinkos priežiūros koordinavimas ir vienodos vartotojų saugos taisyklių sukūrimas, aiškiau nustatyta gamintojų, importuotojų ir platintojų atsakomybė