Svarbu
Registracija
Be drąsos, be įsitikinimų
Kęstutis Girnius |
2013-05-06 06:00 |
Socdemai, kaip ir konservatoriai, bandys sukurti progresinių mokesčių regimybę, padidindami neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Šis dydis sudaro nemenką dalį mažiau uždirbančių žmonių atlyginimo, tad NPD esą užtikrina pajamų mokesčio progresyvumą. Pavyzdžiui, NPD nesumažina mokesčių asmenims, gaunantiems daugiau kaip 3200 litų per mėnesį, o daugiau negu penktadalis 1500 litų uždirbančio žmogaus atlyginimo apsaugomas nuo apmokestinimo.
Mokesčių lengvatos vargingesniems gyventojams ir progresiniai mokesčiai - du skirtingi dalykai. Mokesčiai yra progresiniai, kai pasiturintieji apmokestinami didesniais tarifais. Po socdemų siūlomų "reformų" ir tiems, kurie uždirba daugiau kaip 10 tūkst. ar 20 tūkst. litų per mėnesį, ir tiems, kurie gauna 3200 litų, bus taikomas toks pat mokesčių tarifas, be jokių lengvatų.
Socialdemokratai puikiai supranta, kas yra progresiniai mokesčiai. Prieš kelerius metus jie parengė įstatymo projektą, kuriuo siūlė visas pajamas, išskyrus nedideles išimtis, apmokestinti pagal trijų pakopų sistemą. Iki 48 tūkst. litų siekiančios metinės pajamos turėjo būti apmokestinamos 15 proc. tarifu, nuo 48 tūkst. iki 120 tūkst. litų - 33 proc., daugiau kaip 120 tūkst. litų - 40 procentų.
2011 metų balandį bene uoliausias progresinių mokesčių rėmėjas tarp socialdemokratų Algirdas Sysas delfi.lt rašė: "Progresiniai mokesčiai padėtų sumažinti socialinę nelygybę ir užtikrintų daugiau socialinio teisingumo. Galiausiai tai yra mokestis už civilizaciją. Jei norime gyventi civilizuotoje šalyje, dėl kurios nebūtų gėda, kad joje žioji milžiniška praraja tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų, tuomet mums reikia progresinių mokesčių. Jei dabar matome, kad mūsų visuomenėje yra nemažai skurstančiųjų, kurie valgo tik kruopas ir neišgali nusipirkti žieminių batų, apie kokį civilizuotumą galime kalbėti?" Per tuos dvejus metus nesumažėjo nei kruopas valgančiųjų, nei praraja tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų, tik dabar A.Sysas tyli kaip pelė po šluota. Smerkti konservatorius - vienas dalykas, smerkti savus - kitas.
Socdemai vėl parodė, kad jų partija neturi nei drąsos, nei įsitikinimų. Gal anksčiau siūlyti tarifai buvo per dideli, bet juos įmanoma koreguoti. Pavyzdžiui, 10 proc. tarifu galima apmokestinti mėnesio pajamas iki 1500 litų (taip padedant mažai uždirbantiems žmonėms), 15 proc. tarifą taikyti pajamoms nuo 1500 iki 3500 litų, didesnėms kaip 3500 litų mėnesio pajamoms įvesti 25 proc. tarifą. Tokių mokesčių poveikis daugumai gyventojų būtų kuklus, bet užtat būtų priimtas principinis sprendimas, kad daugiau laukiama iš labiau pasiturinčių Lietuvos piliečių.
Įvedus progresinius mokesčius nebūtų nuskriausti ir pasiturintieji. Šiuo metu Lietuva yra vargingųjų apmokestinimo lyderė, nes visa jos mokesčių sistema nepaprastai regresyvi. Pajamų mokesčiai - proporciniai, nekilnojamojo turto mokesčio nėra, pridėtinės vertės mokestis - didelis, maistui ir kitoms būtiniausioms prekėms mažesnio tarifo netaikoma, nors daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių tai daroma. Net padidinus NPD daugelis vargingesnių žmonių mokės proporcingai daugiau mokesčių negu turtingesni, nes būtiniausios prekės, skirtingai negu palūkanos ir dividendai, apmokestinamos 21 proc. tarifu.
Naujausi Eurostato duomenys, paskelbti tą pačią dieną, kai premjeras prabilo apie darbo grupės siūlymus, rodo Lietuvos mokesčių sistemos išskirtinumą, aišku, neigiamu požiūriu. 2011 metais kapitalas Lietuvoje buvo apmokestinamas vos 5,5 proc. - tai mažiausias rodiklis ES. Pernai mažesni pajamų mokesčio tarifai taikyti tik Kipre ir Bulgarijoje. Latvijoje tarifas siekė 24 proc., Estijoje - 21 proc., o ES vidurkis buvo 38,3 procento. Lietuvoje surinkti mokesčiai, įskaitant ir socialines įmokas, sudarė mažiausią bendrojo vidaus produkto dalį visoje ES - 26 procentus. ES vidurkis - 38,8 procento.
A.Butkevičius užsiminė apie numatomus kitus mokesčių sistemos pokyčius. Svarstoma tam tikru tarifu apmokestinti indėlių palūkanas, gal įvesti automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Palūkanų apmokestinimui jau priešinasi Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), nuolat kartojantis, kad bet kokie pasiturintiesiems taikomi mokesčiai pakenks visam Lietuvos ūkiui.
Verta paminėti, jog laukinio kapitalizmo tvirtovėje JAV visos palūkanos traktuojamos kaip paprastos pajamos, todėl apmokestinamos pajamų mokesčio tarifu, kuris gali siekti ir 39,6 procento. Keistai skamba Kaetanos Leontjevos teiginys, kad palūkanų apmokestinimas būtų "rimtas smūgis visiems taupantiesiems". Pagal jos logiką pajamų mokestis yra "rimtas smūgis" dirbantiems žmonėms, PVM - "rimtas smūgis" vartotojams, bet vien dėl to jų neketinama atsisakyti. Be to, retas žmogus gaus 10 tūkst. litų palūkanų per metus, tad turtingųjų apmokestinimas - smūgis ne visiems, o tik labai mažam skaičiui gyventojų. K.Leontjevos argumentų tikslas panašus į tų, kurie piestu stoja prieš bet kokius progresinius mokesčius ir kurie nuogąstauja, kad vieną kartą juos įvedus ateityje bus gerokai lengviau didinti tarifus. Taigi būtų priešinamasi, net jei būtų siūloma apmokestinti tik palūkanas, viršijančias 100 tūkst. litų per metus.
Tikiu, jog socdemai turi pakankamai savigarbos, sąžinės, A.Syso minimo gėdos jausmo ir kad jie nenusileis LLRI bei panašių organizacijų spaudimui. Kita vertus, prieš pusmetį naiviai tikėjau, kad socdemai įves progresinius mokesčius.