Sostinės mero Zuoko ir buvusio „Rubicon“ draugystė tęsiasi? Sostinės mero Zuoko

Vilniaus meras Artūras Zuokas su dviem tuometinio „Rubicon group“ vadovais dar 2008-aisiais buvo nuteistas už bandymą papirkti sostinės tarybos narį. Tačiau, anot konservatorių frakcijos taryboje, glaudūs A. Zuoko ryšiai su šia vis augančia verslo grupe nenutrūko.

Tęsiamos abejotinos draugystės

“Ponas Zuokas kadencijos pradžioj labai puikiai gynėsi, kad jis neva niekada neturėjo ryšių su „Rubicon“ grupe ir tikrai jau šioj kadencijoj jo niekas negalės apkaltinti, kad jis kažkaip proteguoja ar atstovauja šitą grupę, tai mes akivaizdžiai matome, kad klaidos išmoktos. Tas bendradarbiavimas puikiai maskuojamas, paslėptas, bet jis yra išlikęs ir jo mastas net didesnis”, - sako Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas Valdas Benkunskas.

“Patys kada nieko nesugeba ir nieko nepadaro, manau, kad vilniečiai puikiai matė praeitą kadenciją tiek Vyriausybėje, tiek Vilniaus miesto taryboje ir dabar norėdami jie pasiteisinti savo neįgalumą pasiekti rezultatą bando tik skleisti melą, trukdyti ir tiesiog šmeižti”, - atkerta Vilniaus miesto meras A. Zuokas.

Konservatoriai baiminasi, kad buvęs „Rubicon“, dabar „ICOR“, netrukus dominuos Vilniaus šilumos ūkio ir atliekų tvarkymo versle. „ICOR“ valdoma atliekų tvarkymo įmonė gali laimėti konkursą atliekų rūšiavimo gamyklai statyti. Juolab, kad šios verslo grupės valdoma kita įmonė šalia statys atliekų deginimo gamyklą.

Šiukšlių deginimas – “Rubicon”

“Šalia tos rūšiavimo gamyklos atsiras ir atliekų deginimo gamykla ir, kaip minėjau, šitą gamyklą statys būtent „Rubicon“ su savivaldybės įmone „Vilniaus šilumos tinklai“ be jokio konkurso, tiesiog draugystės susitarimo pagrindu”, - sako Tėvynės sąjungos – krikščionių demokratų frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas V. Benkunskas.

Atliekų deginimo gamyklą šalia „Vilniaus energijos“ statys kompanija „Reenergy“. Pagrindinį šios bendrovės akcijų paketą valdo „ICOR“, likusį – „Vilniaus šilumos tinklai“. Pasak konservatorių, jie privatininkams perleido turėtą sklypą. Kodėl savivaldybės įmonė nusprendė be konkursų kurti bendrą verslą būtent su „ICOR“ grupe, neaišku. Vilniaus meras čia jokio protegavimo nemato.

Ta pati panelė, tik kita suknelė

“Šiuo atveju tai ne “ICOR”, tai - „Reenergy“ kompanija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Kita vertus, man nesvarbu kas, svarbu, kad būtų efektyvu, būtų tvarkinga ir kad mes kuo greičiau turėtume gerą kainą, tai yra mažesnę kainą Vilniaus miesto gyventojams už šildymą”, - sako Vilniaus miesto meras A. Zuokas.

Bendrovės „Reenergy“ vadovas nerado laiko interviu. Atsakymuose raštu jis nepaaiškina, kaip kompanijai pavyko gauti savivaldybės palankumą.

“Noriu pabrėžti, kad energijos iš atliekų jėgainė planuojama statyti tame pačiame sklype, kurį UAB „Reenergy“ yra išsinuomojusi prieš 8 metus įstatymų numatyta tvarka, ilgalaikės nuomos sutartimi. Dėl pasikeitusios padėties Vilniaus atliekų tvarkymo sistemoje šiuo metu yra vykdomas jėgainės perprojektavimas. Ji pritaikoma tam kiekiui atliekų, kurį, kaip tinkamą energijai gaminti, po išrūšiavimo pateiks sostinėje ruošiamas statyti atliekų rūšiavimo fabrikas. Taip pat noriu pabrėžti, kad nei valstybės, nei ES fondų paramos jėgainės statyboms nebus prašoma”, - savo atsakyme teigia UAB „Reenergy“ direktorius Raimondas Petreikis.

Jau tiria ir teisėsauga

Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Vilniaus apygardos prokuratūra jau daugiau nei metus painioja kito valstybinio sklypo aferą. Ikiteisminis tyrimas pradėtas gavus duomenų, kad Vilniaus apskrities Atliekų tyrimo centro vadovai, siekdami išsinuomoti valstybei priklausančią žemę atliekų rūšiavimo gamyklai statyti, padedami bendrovių ,,Ostlit“, ,,Kagema“ ir kitų institucijų darbuotojams galimai piktnaudžiavo tarnyba, klastojo dokumentus, o Registrų centro darbuotojai galimai neteisėtai įregistravo teises.

“Brėžiniuose buvo parodyta, jog ten yra betonine danga dengtos aikštelės. Pagal galiojančius teisės aktus tokios aikštelės yra prilyginamos statiniams ir, žodžiu, jeigu būtų tokie statiniai, tai lyg ir būtų teisė išsinuomoti tą žemę, bet iš tikrųjų tų betoninių aikštelių toje vietoje nebuvo, jie buvo nubraižyti tik ant brėžinio ir dėl to eina kalba apie dokumentų klastojimą, tikrovės neatitinkančių brėžinių nubraižymą ir simbolių įkėlimą į juos”, - sako Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Giedrius Tarasevičius.

Dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo valstybinio sklypo nuomos aferoje įtarimai pateikti 5 asmenims.