Svarbu
Registracija
Vyriausybės prievaizdai merijas plaka ir teismuose
Tomas BAŠAROVAS | ||
Savivaldybių nusižengimus sekantys Vyriausybės atstovai siekia, kad neteisėtai priimtiems sprendimams kelią užkirstų patys jų rengėjai ir priėmėjai. Tačiau merijų ydas demaskuoti tenka net teismuose.
Dešimt Vyriausybės deleguotų atstovų apskrityse prižiūri, kaip savivaldybės laikosi įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Didžiųjų šalies miestų savivaldybių veiklą stebintys Vyriausybės prievaizdai džiaugiasi, kad merijos savo klaidas dažniausiai ištaiso be rykštės. Tačiau pasitaiko atvejų, kai vietos politikų neteisėtus sprendimus įrodinėti tenka ir pasitelkus teisėjus.
Mero idėjos - teisme
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Audrius Skaistys LŽ išskyrė kelis reikšmingiausius sostinės merijos sprendimus, dėl kurių teisėtumo buvo kreiptasi į teismą. Į Vyriausybės atstovo akiratį pakliuvusi ne viena mero Artūro Zuoko iniciatyva. Viena jų - sumanymas leisti savivaldybei priklausančiame bute Gedimino prospekte 24-40 deklaruoti gyvenamąją vietą, neva siekiant surinkti daugiau mokesčių į savivaldybės biudžetą. "Tai apgaulingas gyvenamosios vietos deklaravimas", - LŽ teigė A.Skaistys. Šių metų pradžioje Vilniaus administracinis teismas pripažino, kad savivaldybės sprendimas yra neteisėtas, tačiau merija šią teismo nutartį apskundė.
Teisminiai procesai, pasak A.Skaisčio, vyksta ir dėl Vilniaus merijos sumanymo skolose skendinčioms miesto įmonėms perleisti nekilnojamąjį turtą Turniškėse. "Prokuratūra, gindama viešąjį interesą, savivaldybę yra padavusi į teismą", - sakė jis.
Vyriausybės atstovo nemalonę užsitraukė ir planuojama sostinės viešojo transporto sistemos pertvarka. A.Skaisčio teigimu, savivaldybės sprendimas perduoti keleivių vežiojimo administravimo funkcijas savo įmonei "Susisiekimo paslaugos" buvo neteisėtas. "Ši įmonė dabar gali priimti tam tikrus sprendimus už visą savivaldybės tarybą arba administracijos direktorių", - aiškino jis. Dėl šio savivaldybės sprendimo taip pat vyksta teisminis procesas.
Siekia užbėgti už akių
Kaip teigė Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Rasa Noreikienė, savivaldybių pažeidimams dažnai siekiama užbėgti už akių. "Stengiamės įsikišti į galbūt neteisėtų sprendimų priėmimo procesą dar jiems nespėjus įsigalioti", - LŽ tvirtino ji. Vyriausybės atstovė pažymėjo, kad daugeliu atvejų į tarnybos patarėjų pastabas atsižvelgiama.
Kreipimaisi į teismą dėl merijų nepaisymo ištaisyti savo klaidas, pasak R.Noreikienės, gana reti. Į teismą Vyriausybės atstovė yra perdavusi Kauno merijos sprendimą dėl miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių. Į teismą planuojama kreiptis, jei Kauno rajono savivaldybė nepakeis savo tarybos priimto sprendimo, pagal kurį, R.Noreikienės teigimu, neteisėtai ribojamos socialiai pažeidžiamų asmenų teisės į įstatymo nustatytą lengvatą žemės savininkams.
Nepaisė tris kartus
Vyriausybės atstovė Klaipėdos apskrityje Daiva Kerekeš teigė, kad per beveik dvejus savo kadencijos metus pateikė 289 teikimus ir reikalavimus dėl neteisėtai priimtų merijos sprendimų. D.Kerekeš teigimu, beveik visus pažeidimus savivaldybės pašalino pačios. Kol kas tebuvo trys kartai, kai buvo atsisakyta įvykdyti Vyriausybės atstovės reikalavimus ir dėl to teko kreiptis į teismą.
D.Kerekeš kaip vieną reikšmingiausių Klaipėdos miesto savivaldybės pažeidimų, dėl kurio šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, išskiria Transporto lengvatų įstatymo nevykdymą. Šis teisės aktas įpareigoja savivaldybes kompensuoti visas važiavimo išlaidas kaimuose ir miesteliuose gyvenantiems bendrojo lavinimo mokyklų, profesinio mokymo ir neformaliojo vaikų švietimo įstaigų mokiniams, važiuojantiems iki 40 km atstumu. "Tačiau uostamiesčio merija prieš dvejus metus numatė profesinio mokymo įstaigų mokiniams važiavimo išlaidų nekompensuoti", - teigė Vyriausybės atstovė.
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dar pernai pavasarį atsisakius vykdyti Vyriausybės atstovės teikimą, šįmet kreiptasi į Klaipėdos administracinį teismą. Jis patenkino Vyriausybės atstovės prašymą, tačiau Klaipėdos merija šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT).
Teikė apeliacijas
Šiaulių regione dirbantis Vyriausybės atstovas Jonas Novogreckis išskiria kelis reikšmingiausius Šiaulių merijos priimtus neteisėtus sprendimus, dėl kurių teko kreiptis į teismą. Pernai vasarą Šiaulių apygardos administracinis teismas aiškinosi, ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, kai priėmimas į mokyklas vykdomas asocijuotų sutarčių pagrindu, yra teisėta. "Tokia priėmimo tvarka - analogų Lietuvoje neturintis atvejis", - aiškino J.Novogreckis. Neskundžiama LVAT nutartimi pripažinta, kad Šiaulių miesto savivaldybė pasielgė neteisėtai. LVAT šiuo metu nagrinėja Šiaulių merijos pateiktą apeliacinį skundą. Vyriausybės atstovui abejonių sukėlė savivaldybės tarybos sprendimas, kad kitose savivaldybėse registruoti vaikai į Šiaulių savivaldybei priklausančias meno ir sporto mokyklas priimami tik įstaigose esant laisvų vietų ir sudarant sutartis su kita savivaldybe dėl išlaidų už vaiko ugdymą apmokėjimo.
Užkliuvo mero privilegijos
"Į teismą kreipiamės retai, savivaldybės įvykdo Vyriausybės atstovo teikimus ir reikalavimus", - LŽ tvirtino Vyriausybės atstovė Panevėžio apskrityje Rasa Šošič. Pernai iš 42 teikimų savivaldybėms keisti ar naikinti jų priimtus sprendimus įvykdyti 37, iš 39 reikalavimų - 37.
Didesnio visuomenės susidomėjimo, pasak R.Šošič, sulaukė du neteisėtai priimti Panevėžio merijos sprendimai, dėl kurių teisme iškeltos administracinės bylos. Viena jų - dėl mero potvarkio įsteigti mero patarėjo pareigybę. Merija nepalankų jai Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą apskundė LVAT. "Teismas šią bylą išnagrinėjo, tačiau nutartis dar nepaskelbta", - teigė R.Šošič.
Į teismą dar šią žiemą Vyriausybės atstovė kreipėsi ir dėl mero bei vicemerų atlyginimų Panevėžio mieste sumažėjus gyventojų. R.Šošič teigimu, teismas patenkino merijos prašymą, ir bylos nagrinėjimą atidėjo iki rudens, nes esą Seimas artimiausiu metu ketina priimti teisės aktus, kurie pakeis gyventojų skaičiavimo kriterijus. "Teismo manymu, tai yra svarbus motyvas, galintis pakeisti bylos esmę. Juk pakeitus gyventojų skaičiavimo kriterijus, gali nebelikti administracinio ginčo objekto", - LŽ aiškino Vyriausybės atstovė.