Atsisakius Visagino AE, atgims ir Baltijos, ir Astravo AE Skaitykite daugiau: Atsisakius Visagino A

Lietuvą šiomis dienomis pasiekė džiugi naujiena – pristabdomas Baltijos AE (Baltijskaja) projekto vystymas Karaliaučiaus krašte. Šalia Vilniaus, kaip žinia, statoma dar viena atominė – Astravo. Ar Rusijos finansuojami atominių elektrinių projektai, kaip teigta, didžia dalimi politiniai, gali būti nutraukti, jei Lietuva atsisakys statyti Visagino AE? „Atvirkščiai“, – mano buvęs premjero Andriaus Kubiliaus patarėjas energetikos klausimams Kęstutis Škiudas.

„Baltarusijai Astravo AE yra labai svarbi, tad dedamos visos pastangos, tame tarpe ir finansinės, kad statybų reikalai judėtų į priekį kuo sparčiau“, – teigė K. Škiudas, klausiamas, kokioje stadijoje yra šis projektas. Pasak jo, pagrindiniai Astravo AE ypatumai ar silpnybės yra kelios. Didžiausia silpnybė – statybų vieta, dėl kurios niekada nesutiko ir nesutiks Lietuva, nes ta vieta akivaizdžiai per arti sostinės Vilniaus. Antra, ji bus aušinama Neries, kuri, žinia, per tą patį Vilnių teka, vandeniu. „Kaip bežiūrėtum, bet šios aplinkybės Baltarusijai yra politinė bėda“, – mano K. Škiudas.

Ši vieta, beje, nėra tinkama ir žiūrint iš geografinio ar ekonominio Baltarusijos požiūrio taško. Astravas yra labai toli nuo pagrindinių elektros energijos vartotojų – pramonės įmonių, be to, tame Baltarusijos krašte yra pakankamai silpnas perdavimo tinklas. Norint jį sustiprinti reikėtų nemažų papildomų finansinių sąnaudų.

Dar viena problema yra ta, kad ši AE statoma atokiau ir gerokai aukščiau Neries, tad jai sunku patiekti vandenį. Tai irgi brangina Astravo AE projektą, nes reikia papildomai įrenginėti vandens rezervuarus ir aušintuvus. Pavyzdžiui, Ignalinos AE galėjo dirbti be aušintuvų, vėsinama šalia esančio Drūkšių ežero vandeniu.

„Kadangi akivaizdu, kad pasirinkta vieta nėra visiškai tinkama, tad gali būti rimto pagrindo tuose ganduose, kad ši vieta pasirinkta vykdant Rusijos sąlygas Baltarusijai, kaip tam tikra alternatyva Visagino AE, – mano K. Škiudas. – Todėl šis projektas vertintinas ne tik kaip ekonominis, bet ir didžia dalimi politinis.“

„Žvelgiant grynai politiškai, dar viena įdomybė yra ta, kodėl Rusija savo lėšomis finansuoja projektą, kuris akivaizdžiai padidintų Baltarusijos energetinę nepriklausomybę? – svarsto K. Škiudas. – Tai dar būtų galima suprasti, jeigu Baltarusija būtų labai akivaizdžiai susaisčiusi save su Rusija politiškai. Tačiau bent kol kas tokių sprendimų nėra. Galimas dalykas, kad šitie klausimai iškils, kai taps aiškesni Visagino AE reikalai ir ateitis.“

Pasak K. Škiudo, prisimintinos Baltarusijos ir Rusijos derybos dėl pigesnių dujų ir naftos. „Baltarusiai neturėjo jokių kozirių, tad jie lakstė į Lietuvą, kad bent parodytų, jog turi galimybę gauti šių žaliavų ir iš kitur. Jiems tai buvo labai svarbu, tad tokio masto elektros energijos gamintojas, koks taptų Astravo AE, būtų labai didžiulis koziris derybose su Rusija“, – mano jis.

Amerikietiška technologija su rusiška pakraipa

Jei jau Astravo AE kaimynystė neišvengiama, nes nei Lietuva, nei ES jokių realių poveikio priemonių taikyti negali, tai kokie bus būsimos jėgainės reaktoriai. Černobylietiški? Pasak K. Škiudo, technologija sukurta suslėgto vandens reaktorių pagrindu. Tokių reaktorių pirmtakus yra sukūrusi amerikiečių kompanija „Westinghouse“, kurios technologiją perėmė Rusijos atominių reaktorių konstruktoriai. „Ši technologija yra pakankamai saugi, tačiau reikia atsižvelgti ir į rusų technologinę kultūrą, o tada atsiranda ir išlieka tam tikros rizikos“, – aiškino K. Škiudas.

Jei nesutrukdys kokios nors geopolitinės aplinkybės, tai Baltarusija tikrai baigs statyti Astravo AE, nes kaimyninėje valstybėje vyravo pasenusi dujinė energetika. „Turėti tokio pobūdžio, patikimą ir gerą elektros generaciją jiems yra labai svarbu, – mano K. Škiudas. – Viskas susiję ir priklauso nuo Rusijos kredito šiai jėgainei.“

Nebus Visagino – bus Baltijos AE

Kaip žinia, Karaliaučiaus krašte suprojektuota Baltijos AE yra perteklinė šiam Rusijos valdomam regionui, nes saviems poreikiams elektros pakankamai pagamina jau veikianti termofikacinė elektrinė. Suprojektuota AE taip ir pavadinta – Baltijos – nes buvo orientuojamasi į tai, kad jos gaminamą elektros energiją pirks Baltijos valstybės ir Lenkija.

Klausiamas, ar dabartinei valdančiajai koalicijai atsisakius statyti Visagino AE galimai būtų atsisakoma ir politiniais projektais vadintų Baltijos ir Astravo AE, K. Škiudas sakė, kad „Astravas jau dabar yra paskelbtas nacionaliniu Baltarusijos projektu ir gali būti, kad jis bus tęsiamas bet kokiomis sąlygomis – net ir Rusijai atsisakius jį finansuoti“.

„Jei bus aiškus pasakymas, kad mūsų Visagino AE projekto nebus, tai, manau, kad tai gali reanimuoti Baltijos AE projektą, nes regione elektros energijos trūksta ir trūks“, – mano K. Škiudas.

Rusai stabtelėjo

Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad Rusijos koncerno „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes trigubai sumažinti (nuo 2300 MW iki 680 MW) statomos Baltijos AE reaktorių galią, iki šiol nepavyko užsitikrinti eksporto rinkų elektros energijai, taip pat nepavyko susitarti ir dėl rezervinės galios iš Kruonio HAE panaudojimo. Kalbos apie tai, kad gali būti naudojami mažos galios reaktoriai (panašūs naudojami povandeniniuose laivuose), nėra labai perspektyvios, nes tokie reaktoriai dar nėra licencijuoti, o branduolinių technologijų licencijavimo procesas paprastai trunka daugiau nei dešimtmetį.

Visagino AE „krikštatėvis“ A. Kubilius neseniai priminė Suomijos prezidento Sauli Niinisto žodžius, pasakytus jam lankantis Lietuvoje: „Suomija planuoja statyti dar du naujus reaktorius, nes jeigu Suomija to nedarys, Rusija pastatys tokias elektrines ant Suomijos sienos.“