V. Landsbergis – apie prezidentės pranešimą ir charakterį

Vytautas Landsbergis

Prof. Vytautas Landsbergis

P. Garkausko nuotr.

Konservatorių patriarchas Vytautas Landsbergistikriausiai galėtų vadintis geriausiu prezidentės Dalios Grybauskaitės palaikytoju. Tokią išvadą galima daryti išgirdus europarlamentaro nuomonę apie prezidentės metinį pranešimą, trečiadienį perskaitytą Lietuvos Seime.

Proto balsas, apgalvotas Lietuvos pasiekimų ir problemų balansas, konkreti veiklos programa dabartinei Vyriausybei – taip V. Landsbergis atsiliepia apie D. Grybauskaitės pranešimą.

Klausiamas, ar nelaiko klaida, kad šalies vadovė beveik neužsiminė apie teisėsaugos sistemos problemas, V. Landsbergis teigė, jog tai priklauso nuo požiūrio. Pasiteiravus, ką mano, kad prezidentė nieko nepaminėjo apie buvusių Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų atleidimą, politikas irgi rado pateisinimą: užsiminsi apie tai – visi kritikuos, kad neišsiplėtojai, kalbėsi daug – visas pranešimas bus tik apie šią istoriją.


 

Konservatorių patriarchas taip pat nesutiko, kad prezidentė savo pranešimu pasirodė itin konservatoriška.

„Aš tikrai nemanau, kad prezidentė taikėsi arba galvojo: „O kaip čia man nepasakyti ko nors, kas bus komentuojama, kad aš simpatizuoju vienai ar kitai linijai. Reikia būti labai atsargiai“. Manau, kad tai ne jos charakteris. Manau, kad ką ji galvoja, kaip įvertina, taip ir sako. (...) Jeigu prezidentė mato, kad yra buvę teisingų dalykų, kuriuos reikia tęsti, tai aš manau, tai proto balsas, o ne koks nors politinis susisaistymas“, - DELFI sakė V. Landsbergis.

Patiko pasiekimų ir nesėkmių balansas

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas V. Landsbergis nuo pat prezidentės kadencijos pradžios buvo vienas aktyviausių D. Grybauskaitės palaikytojų. Šią liniją europarlamentaras išlaikė ir vertindamas metinį šalies vadovės pranešimą.

„Man patinka gerų naujienų arba Lietuvos pasiekimų ir problemų, nesėkmių balansas. Tam tikra prasme, apgalvotas dozavimas. Pasakant daug problemų ir neišspręstų dalykų bei apibūdinant situaciją, kurioje gana neryžtingai stovi nauja Vyriausybė, pranešimas vis tik skamba optimistiškai, viltingai, kaip optimistinis impulsas žengti toliau pažangos keliu. Kad tik būtų kam žengti“, - pranešimą įvertino konservatorius.

Jis paminėjo, jog D. Grybauskaitė švelniai pasakė, kad naujai Algirdo Butkevičiaus Vyriausybei jau laikas pradėti dirbti. Pasak V. Landsbergio, Vyriausybės adresu buvo ir griežtų pasakymų apie ribotus valdžios gebėjimus, politinės valios stoką ir laiko gaišimą darbo grupėse.

„Tai yra konkretūs dabartinės valdžios darbo bruožai, galbūt ne tik Vyriausybės lygmenyje. Daug prastokų dalykų galima matyti ir savivaldybėse. Teisėtvarka tai jau savo ruožtu. Bet pasakant tokius griežtus vertinimus bei gaires, kas turėtų būti daroma, vis dėl to bendras tonas yra pozityvus ir skatinantis“, - svarstė politikas.

Pritaria dėl referendumo ir pseudožaliųjų

V. Landsbergis ypač akcentavo prezidentės nuostatas energetikos srityje.

„Labai aiški pozicija – reikia nusiplėšti energetinės priklausomybės pančius. Ir ta kryptimi yra nemažai padaryta. Bet suprantama, kad tie, kurie nenori, kad mes nusiplėštume tuos pančius, ir išorinės jėgos bei jų atstovai Lietuvos viduje, neskubės, kiek galima gaišins ir laikys neapibrėžtume Lietuvos dabartinę politiką. Prezidentė sako, kad energetika yra pavojingiausias geopolitinis instrumentas. Todėl iš tikrųjų teisingai apie ją tiek kalbama. Ir pradėti darbai, padaryti sprendimai, neturėtų būti stabdomi, juo labiau atšaukiami ar nubraukiami“, - sakė europarlamentaras.

Konservatorius pažymi, kad D. Grybauskaitė aiškiai nubrėžė ribą, jog reikia pakentėti dvejus metus iki 2015-ųjų, kai bus baigtos elektros jungtys su Švedija ir suskystintų gamtinių dujų terminalas Klaipėdoje.

„Tai labai yra konkreti gairė. Kiek bebūtume spaudžiami, neturime kapituliuoti, keisti valstybės politikos. Ji mato, kad dar bent dvejus metus reikia atsilaikyti prieš spaudimą, šantažą, grasinimus, na ir papirkimus, vidines destrukcijas, kurių ir netrūko, ir toliau netrūks. Tai net labai konkreti programa. Nors nėra pavardžių ir įstaigų pavadinimų, bet daug konkretumo yra pasakyta. Įvertinimai duoti – trumpai drūtai“, - sako V. Landsbergis.

Jam patiko, kad D. Grybauskaitė referendumą dėl atominės elektrinės pavadino farsu, žaliuosius pakrikštijo pseudožaliaisiais.

„Apie kai kuriuos referendumus, kurie turėjo pakeisti mūsų politiką, užsiminta kaip apie farsą. Pasakyti tokie žodžiai. Pasakyti žodžiai apie pseudožaliųjų veiklą, slaptą tarptautinę energetinę diplomatiją. Viso to neturi būti. Prezidentė tiesiog signalizuoja nevyniodama į vatą ir trumpai pasako, ką reikia matyti“, - teigė politikas.

Nepriskiria D. Grybauskaitei blogų ketinimų

Priminus, kad prezidentė beveik nieko neužsiminė apie problemas teisėsaugos srityje, kurias pats V. Landsbergis itin pabrėžia, politikas, jog D. Grybauskaitė šiose srityse minėjo tik pažangą.

„Na, paminėjo kai ką kaip pažangą tose srityse. O liekančių problemų, na, nepabrėžinėjo taip, kaip kai kurie teisėtvarkos kritikai pabrėžinėja – aš taip pat nevengiu pasakyti, kur yra nesuprantamai blogo darbo arba nedarbo, tai yra nereagavimo. Tai čia kai kas gali dabar ieškoti ne to, ką prezidentė pasakė, o ko ji nepasakė. Arba kur neišsiplėtojo dar plačiau ir konkrečiau. Bet tai priklauso ir nuo požiūrio: ar imamas pozityvus paskatinimas, ar tas pozityvus paskatinimas kam nors nepatinka ir galima ieškoti spragų, kaip sumažinti prezidentės pareiškimo reikšmę“, - aiškino politikas.

Panašiai jis kalbėjo ir apie iš darbo atleistų Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovų – Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado – istoriją. Šalies vadovė apie ją net neužsiminė, nors abu pareigūnai laimėjo teismus ir įrodė, jog buvo atleisti neteisėtai. Prezidentė šioje istorijoje dalyvavo palaikydama du pareigūnus atleidusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

V. Landsbergis šią istoriją vadino skauduliu, problemų mazgu ir galbūt net klaida, tačiau D. Grybauskaitei jis nepriskyrė jokių ketinimų kenkti.

„Aš suprantu, kad daug kas laukė – o kas bus pasakyta šituo konkrečiu klausimu? Bet žiūrėkite, apie Lietuvos energetinius planus ir referendumą, į kurį aš irgi labai kritiškai žiūrėjau, užsimena puse sakinio arba vienu sakiniu. Sustoti pavyzdžiui dėl FNTT, paskirti tam daug laiko būtų gal toks žurnalistinis interesas ir tada visa kita būtų mažiau svarbu, jeigu būtų nagrinėjama tik tas. Aš manau, kad čia maždaug toks būdas nenukreipti dėmesio į vieną skaudulį, vieną problemų mazgą arba klaidą. Galbūt ne vieno žmogaus klaidą, kai kurių ir kenkimą. Prezidentei tikrai nepriskirčiau jokių ketinimų kenkti, o kai kuriems tikrai priskirčiau“, - aiškino V. Landsbergis.

„Bet jeigu pranešime tam būtų skirta daug vietos, nežinau. Jeigu būtų nedaug – būtų priekaištų, kodėl nedaug. Jeigu daug, tai atrodytų, kad pranešimas tik apie tai. Įsivaizduoju, kad nėra labai paprasta, apie ką ir kiek kalbėti tokiame pranešime“, - pridūrė konservatorių patriarchas.