Svarbu
Registracija
V. Landsbergis: Europos švietimas apie Baltijos kraštų likimą – ilgas ir kantrus darbas
 |
| Prof. Vytautas Landsbergis |
Siekis, kad Europa kuo daugiau sužinotų apie Baltijos šalių likimą ir dabartį - ilgas ir kantrybės reikalaujantis darbas, pabrėžia pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
Europos Parlamente Strasbūre trečiadienį buvo paminėtos Baltijos tautų tremties metinės. Kaip BNS sakė vienas šio minėjimo organizatorių V.Landsbergis, kasmet nuo 2006-ųjų vykstantis renginys sutraukia vis daugiau dalyvių.
"Dirbdamas čia politinį darbą galiu pastebėti, kad siekiant, jog apie mūsų kraštus, apie mūsų likimą ir dabartį, sužinotų daugiau, tai yra ilgas kantrybės ir nuoseklumo reikalaujantis darbas", - kalbėjo buvęs Sąjūdžio lyderis.
Anot V.Landsbergio, lašas po lašo ir akmenį pratašo: "O tas akmuo yra - abejingumo, nežinojimo, žmonių mintys užimtos kitais dalykais ir įnešti ten naują žinojimą ir dar atjautą, ir naują supratimą, tai reikalauja laiko".
Nuo 2006 metų Europos Parlamento lankytojų erdvėje kabo memorialinė lenta, žyminti 1941 metų birželio 14 dienos, tremčių į Sibirą pradžią, prie kurios kasmet susirenka Lietuvos, Latvijos ir Estijos europarlamentarai ir svečiai. 1941 metų birželio 14 dieną sovietai pradėjo masinius okupuotos Lietuvos ir kitų Baltijos šalių gyventojų trėmimus į Sovietų Sąjungos gilumą.
Viena iš dalyvių, Latvijos europarlamentarė Sandra Kalnietė prisiminė savo patirtį ir kalbėjo apie tai, kaip svarbu atpažinti pirmus pavojaus signalus europietiškoms vertybėms.
"Praeitis visada yra ir ateitis. Mums reikia studijuoti ir suprasti praeitį, kad nekartotume klaidų, pastebėtume pačius pirmuosius požymius, kurie praneša, kad gali kilti grėsmė žmonėms, demokratijai ar žmogaus teisėms, europietiškoms vertybėms," - BNS kalbėjo S.Kalnietė.
Paklausta, ar tokie mums skaudžių datų minėjimai kelia kolegų susidomėjimą Europos Parlamente, Sandra Kalnietė priminė, kad Baltijos šalys ir kitos naujosios ES narės iš rytų daug padarė, kad atkreiptų Europos dėmesį į totalitarinių režimų nusikaltimus.
"EP priimta rezoliucija 2009 metais, išreiškianti susirūpinimą totalitariniais režimais – tai aukščiausias politiniu lygiu priimtas dokumentas Europoje, kuris atkreipia dėmesį, kaip svarbu pastebėti, prisiminti ir tyrinėti tokius režimus. Aš teikiu pirmenybę tyrinėjimui, nes tik taip galima atskleisti naujus istorijos puslapius ir pateikti medžiagą padedančią suprasti," - sakė S.Kalnietė.
Bendrą Baltijos šalių renginį vedęs estų europarlamentaras Tunne Kelamas paklaustas, ar tokie istorinių datų minėjimai ir yra vienintelis likęs Baltijos šalis vienijantis dalykas, teigė, kad mus klaidina dirbtiniai skirtumai.
"Ilgą laikotarpį mus jungė mūsų bendra praeitis, mes turėjome bendrus pavojus, bendrą priešą. Tačiau dabar, manau, turime daug daugiau bendro nei bet kada anksčiau. Mes, Baltijos šalys, niekada istorijoje nebuvome taip arti viena kitos. Tad nesileiskime suklaidinami dirbtinių skirtumų, kurių visada bus tarp šalių narių, tačiau Baltijos šalys sugebėjo laikytis kartu ir šis bendros praeities minėjimas gali mus dar glaudžiau sujungti", - teigė T.Kelamas.
Lietuvos europarlamentaras Algirdas Saudargas svarstė, kad kančios Europos istorijoje daug, o lietuviams svarbu į ateitį perduoti heroizmą: "Praeitis turi būti įprasminama ateityje. Kartais gal pabrėžiam tą kančią, kuriai reikia atiduoti pagarbą, tačiau nereikia stengtis nustebinti kitų savo kančia. Manau yra kiti dalykai, kuriuos reikia puoselėti, tai herojinė pusė, tai, kad mes nepasidavėm. Ta dvasia, kuri sustabdė tankus, yra labiau tinkama nešti į ateitį".
Ši istorijos pusė, anot A.Saudargo, labai artima ir suprantama jauniems žmonėms.
Dar vienas Lietuvos istorijos įvykis bus paminėtas Europos Parlamente Briuselyje, birželio 26 dieną, prasidedant Europos Vadovų Tarybai.
Dalyvaujant Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, Latvijos premjerui Valdžiui Dombrovskiui ir Estijos eurokomisarui Simui Kalas vieno iš Europos Parlamento pastatų alėjai bus suteiktas Baltijos kelio vardas.
Kaip sakė viena šio įvykio organizatorių, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė Mikulėnienė, ceremonijos metu bus pakabinta memorialinė lenta ir atidaryta istorinių Baltijos kelio fotografijų paroda "Baltijos kelias, išjudinęs pasaulį".