Teismas: lietuvių kalbos egzamino lengvatos tautinėms mažumoms prieštarauja Konstitucijai

Antradienį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) paskelbė savo sprendimą dėl lietuvių kalbos egzamino, kurį šiais metais tautinių mažumų abiturientai laikė lengvesnėmis sąlygomis – pasirenkamų autorių skaičius jiems buvo padidintas, o rašinio apimtis – sumažinta. Išplėstinė teisėjų komisija, išnagrinėjusi keturių Seimo narių pateiktą skundą, nutarė, jog lengvatos, suteiktos tautinių mažumų atstovams, prieštarauja Konstitucijoje nurodytiems lygybės principams.

LVAT sprendimas įsigalioja nuo šių metų rugsėjo 1 dienos, todėl gegužę laikyto lietuvių kalbos egzamino rezultatai anuliuojami nebus. Šis LVAT sprendimas – galutinis ir neskundžiamas.

Apskundė įsakymą

2013 metų vasario 20 dieną Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio priimtą įsakymą, kuriuo lietuvių kalbos egzaminą laikiusiems tautinių mažumų mokyklų moksleiviams žodžių skaičius brandos egzamino rašinyje buvo sumažintas nuo 500 iki 400 žodžių, o pasirenkamų autorių skaičius – padidintas, apskundė keletas Seimo narių – Liberalų sąjūdžio nariai Gintaras Steponavičius ir Dalia Teišerskytė bei konservatoriai Stasys Šedbaras ir Valentinas Stundys. Šių politikų manymu, tautinėms mažumoms parankus ministro įsakymas prieštarauja teisės aktų reikalavimams.

Bylą buvo prašoma nagrinėti skubos tvarka, tačiau toks prašymas buvo atmestas, argumentuojant tuo, kad šis teisminis procesas yra labai sudėtingas, be to, Lietuvos teismuose toks atvejis yra nagrinėjamas pirmą kartą.

Birželio 10 dieną išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, pradėjusi nagrinėti precedento Lietuvoje dar neturinčią bylą, pati atskubėjo ginčo šalims į pagalbą. „Teismas savo iniciatyva išsiklausinėjo įvairias institucijas. Turime netgi šiandienai gavę kelis atsakymus“, – sakė teisėjas Romanas Klišauskas. Abiejų šalių sutikimu šie atsakymai buvo prijungti prie byloje nagrinėjamos medžiagos.

Nepritarė palengvinimui

Pirmajame teismo posėdyje buvęs ŠMM ministras G. Steponavičius atskleidė, jog lietuvių kalbos egzamino palengvinimui buvo nepritarta netgi pačioje Švietimo ir mokslo ministerijoje – anot politiko, prieš D. Pavalkio priimtą įsakymą turėjo būti atsižvelgta ir į ministerijos specialistų nuomones.

Po teismo posėdžio G. Steponavičius Alfa.lt portalui patvirtino, kad, jo žiniomis, ŠMM specialistai buvo pareiškę savo nuomonę apie egzaminą tautinėms mažumoms palengvinusį įstatymą ir ši nuomonė toli gražu nebuvo teigiama. „Tačiau buvo atsižvelgta tik į ministro ir valdančiosios koalicijos interesus“, – sakė buvęs ŠMM ministras.

Anot vieno iš skundo iniciatorių, D. Pavalkis tautinių mažumų moksleivių gyvenimą palengvinantį įstatymą priėmė pažeisdamas teisės aktų normas.

„Kaip ir kasmet, praėjusių metų gruodžio 31 dieną ŠMM ministras patvirtino brandos egzaminų aprašą, kuriame nurodė, kad šio aprašo pakeitimai galimi iki sausio 15-osios. Įvykiai klostėsi taip, kad jau praėjus terminui, ministras pakeitė šią datą, nukeldamas ją iki kovo 1 dienos. Natūralu, kad po to sekė ir esminiai pakeitimai. O šie pakeitimai yra akivaizdžiai keičiantys turinį iš esmės – apie tai kalba ne viena institucija, kurios nuomonių jūs prašėte.

Abiturientai du metus ruošėsi egzaminus laikyti pagal vieną programą, o po vasario 20-osios jie pateko į tokią situaciją, kai jų egzamino sąlygos buvo pakeistos. Ministras pasirinko kelią pataisyti įstatymo direktyvas nesilaikydamas teisės aktų reikalavimų“, – aiškino G. Steponavičius.

Užmiršo mišrių šeimų vaikus

Konservatoriaus V. Stundžio įsitikinimu, D. Pavalkio įsakymas turėjo būti panaikintas, nes jį priimant visiškai nebuvo atsižvelgta į mišriose šeimose gyvenančius vaikus, kurie vaikšto tiek į lietuviškas, tiek į lenkų ar rusų mokyklas.

„Švietimo ministras iš esmės pakeitė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą.Vertinimo normų pakeitimas, kurį minėjo kolega G. Steponavičius, buvo atliktas įvertinus bandomųjų egzaminų analizę. Bet autorių skaičiaus pakeitimas visiškai pakeitė egzamino stuburą – vaikai atsidūrė nelygiose sąlygose. Buvo sukurtos visiškai skirtingos sąlygos Lietuvos abiturientams.

Juk reikia nepamiršti ir to, kad egzaminą laikys vaikai iš mišrių šeimų – vieni vaikai iš šių šeimų eina į tautinių mažumų mokyklą, kiti – į lietuvišką. Vaikai – tie patys, tačiau egzaminai jau skirtingi“, – pirmame teismo posėdyje svarstė V. Stundys.

Išplėstinei teisėjų kolegijai savo skundą aiškinęs konservatorius priminė, jog keturi ŠMM ministro įsakymą apskundę politikai – ne vieninteliai, kuriems užkliuvo lengvatos, suteiktos tautines mažumas atstovaujantiems abiturientams. „Pakeitus apimtį ir labai ryškiai palengvinus turinį buvo sugriauta visa sistema, todėl Lietuvos aukštosios mokyklos ėmė kalbėti apie stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą“, – kalbėjo V. Stundys.

LLRA: Dabar galiojanti Švietimo įstatymo redakcija turi būti pakeista ir grįžta prie senosios jo redakcijos

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendimas dėl palengvinto lietuvių kalbos egzamino tautinių mažumų mokyklų abiturientams prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės principui.

Švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio įsakymą, kuriuo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvintas lietuvių kalbos brandos egzaminas, apskundė opozicijai priklausantys parlamentarai.

Sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas, bet ministro D. Pavalkio įsakymas galios dar vienerius metus, Yra didelė tikimybė, kad per tą laiką bus pakeista dabar galiojanti Švietimo įstatymo redakcija ir bus grįžta prie senosios jo redakcijos, kuri, niekam netrukdydama, galiojo per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Tokiai Seimo narių iniciatyvai po pateikimo buvo pritarta dar pernai.

Tenka apgailestauti, kad į politinius ginčus politikai įtraukia teismus, kurie verčiami priimti sprendimus, nesusijusius su jų tiesioginiu darbu.

Dar kartą pabrėžiame, kad lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas iš esmės negali būti suvienodintas, nes gimtoji kalba visada liks gimtoji, o kita, kad ir tokia svarbi kaip valstybinė, visada liks tik išmokta.

Iš prigimties žmogus negali turėti dviejų gimtųjų kalbų. Akivaizdu, kad nauja Švietimo įstatymo redakcija turi būti pakeista ir grįžta prie senosios jo redakcijos. Tikimės, kad būtent taip ir bus.