Prokurorai neatnaujins tyrimo dėl Valdovų rūmų statybos

Praėjusią savaitę Generalinė prokuratūra dar kartą konstatavo, kad statant Valdovų rūmus valstybės lėšos nebuvo iššvaistytos, ketvirtadienį rašo dienraštis "Lietuvos rytas".

"Tyrimas atnaujintas nebus. Aukštesnysis prokuroras iš naujo patikrino bylą ir praėjusią savaitę priėmė sprendimą, kad tyrimas nutrauktas pagrįstai", – sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo (ONKT) departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.

Pasak Valstybės kontrolės atstovės Violetos Kiburytės, daugiau kaip prieš savaitę įstaigos teisininkai Generalinei prokuratūrai surašė ir išsiuntė savo pastabas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, tačiau jokio atsakymo negavo: "Mes kreipėmės į prokurorus trečią kartą, susiskambinome su jais, jie liepė mums parašyti raštą. Negali būti, kad ikiteisminis tyrimas visiškai nutrauktas."

Ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai Generalinė prokuratūra paaiškino, kad pagal priskirtas funkcijas ir kompetencijas Valstybės kontrolės auditoriai vertinimus daro revizuodami iš esmės tik finansinių dokumentų duomenis ir išsamiau netikrina jų atitikimo daugelio teisės aktų reikalavimams, nevertina abejotinų duomenų pasitelkdami specifinių sričių specialistus, kurių išmanymo šiuo atveju prireikė.

"Todėl Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Plioplio priimtas nutarimas nutraukti minėtą ikiteisminį tyrimą, nes atkuriant Vadovų rūmus nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir vyriausiojo prokuroro Irmanto Mikelionio sprendimas jo neatnaujinti, vertintinas ne kaip prieštaravimas Valstybės kontrolės išvadoms, o kaip argumentuotas ir išsamus atsakymas į auditorių iškeltus klausimus ir įtarimus", - rašoma prokuratūros pranešime.

Ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas pagal Valstybės kontrolės pateiktą medžiagą, buvo nutrauktas kovo 15 dieną. Tuomet kontrolieriai prokuroro Gintaro Plioplio priimtą sprendimą apskundė aukštesniam prokurorui. Taip elgtis juos ragino ir Seimo Audito komiteto nariai.

Valstybės kontrolieriai audito ataskaitoje teigė kad Valdovų rūmų atkūrimo išlaidos padidėjo 3,63 karto nuo 114 mln. 670 tūkst. litų (numatytos sumos) iki 367 mln. 669 tūkst. litų (galutinės kainos).

Tuo metu tyrėjai, ekspertai ir prokurorai nustatė, kad jie nėra tikslūs. Paaiškėjo, kad sudarant sutartį dėl Valdovų rūmų statybos, išvis nebuvo sutarta dėl jų kainos, o tik nustatytas jos apskaičiavimo mechanizmas - formulė.

Ekspertų išvadoje konstatuota, kad iš viso Valdovų rūmų atstatymo darbams tirtu laikotarpiu panaudota 213 mln. 116 tūkst. litų, tuo metu Valstybės kontrolės nurodyta gerokai didesnė suma tebuvo prognozuojama visiško rūmų atstatymo kaina.

Audito ataskaitoje ginčyti restauravimo darbų įkainiai ir specialūs normatyvai, tačiau tyrimą atlikę tyrėjai ir ekspertai nenustatė, kad būtų buvę apmokama už neatliktus darbus ar nepagrįstai daug mokama už atliktus darbus.

Prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad Valstybės kontrolė darydama savo vertinimus neatsižvelgė, kad 2000 metais su Valdovų rūmų atkūrimu susijusių institucijų darbuotojai, skaičiavę ir rengę pirminius Valdovų rūmų atstatymo dokumentus, neturėjo objektyvių galimybių įvertinti ir žinoti kaip 2000-2010 metais keisis statybos medžiagų, darbo užmokesčio ir kitos rinkos kainos, kokie bus archeologinių ir kitų tyrimų rezultatai bei kokie sprendimai bus priimti įgyvendinant Seimo priimtą Valdovų rūmų atkūrimo įstatymą bei Vyriausybės patvirtintą Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepciją.

Prieš 200 metų nugriauti Vilniaus žemutinės pilies Valdovų rūmai atkuriami virš 1987-2001 metais atkastų rūmų liekanų. Tai Vilniaus pilių komplekso sudėtinė dalis - kunigaikščių rūmai, stovėję tarp Katedros ir Pilies kalno. Rūmai susideda iš keturių korpusų su uždaru kiemu

Diena.lt