Konstitucinis teismas vėl palaiko elitą

2013-07-29 Kęstutis Girnius | Alfa.lt

Dabartinė Vyriausybė grumiasi su daugeliu sunkiai sprendžiamų problemų. Savo sprendimu, kad Konstitucijai prieštarauja valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginių algų ir priedų už kvalifikacines klases mažinimas, Konstitucinis teismas (KT) dar apsunkino Vyriausybės darbą. Pirminiais skaičiavimais, koeficientų ir priedų atstatymui reikės apie 240 mln. litų valstybės biudžeto lėšų, o su kompensavimu iš viso teks surasti beveik milijardą litų.

Premjeras Algirdas Butkevičius optimistiškai nusiteikęs. Jo nuomone, naujosios išlaidos neturėtų pakenkti Lietuvos pastangoms patekti į euro zoną, bet veikiausiai reikės mažinti valdininkų skaičių, naikinant ne tik laisvus, bet ir užimtus etatus. Eilinį kartą nukentės mažiau uždirbantys tarnautojai, kad valdžios ir teisėjų elitas galėtų gyventi geriau. KT vėl atliko meškos patarnavimą, peržengdamas savo kompetenciją ir apsunkindamas valdžios darbą.

KT sprendimas buvo ydingas, bet ir nuspėjamas. Teismas iš esmės pakartojo ankstesniame 2010 m. nutarime išdėstytą principą, kad „netoleruotinos situacijos, kai valstybės tarnautojų atlyginimai“ būtų sumažinti taip, kad „atliekančio sudėtingą darbą aukšto kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo dydis būtų priartintas prie mažiau sudėtingą darbą dirbančio žemesnės kvalifikacijos valstybės tarnautojo atlyginimo“. Tuo pagrindu KT dabartiniame nutarime tvirtino, kad galima mažinti bazinį atlyginimų dydį, bet ne koeficientus ar priedus už kvalifikaciją.

KT nuostata yra sunkiai suvokiama. Kodėl mažiau sudėtingą darbą dirbantieji ne tik turi uždirbti mažiau, bet jų atlyginimai negali net priartėti prie sudėtingesnį darbą dirbančiųjų? Tarkime, kad labiau kvalifikuotų darbininkų atlyginimai yra dirbtinai aukšti, nes nustatant atlyginimus jų kvalifikacijos buvo pervertintos. Ar tai reiškia, kad jų niekada negalima mažinti? Ar dirbtinai mažų atlyginimų negalima didinti, nes tada atlyginimo dydžiai būtų priartinti? Ar vieną kartą nustatyta algų lentelė negali būti keičiama?

KT skiria ypatingą reikšmę vadinamajam „proporcingumui“, bet neaiškina, kas yra tas „proporcingumas“, koks jo konkretus turinys, kodėl jis nustelbia socialinio solidarumo ir teisingumo principus. Kodėl manyti, kad proporcingumas reikalauja, kad būtų išsaugojamos valstybės tarnautojų „dydžių proporcijos“, taigi, kad visiems atlyginimai būtų mažinami tuo pačiu procentu? Tarkime, kad visiems tarnautojams algos sumažinamos 10 proc. Tuo atveju žmogus, anksčiau gavęs 1500 litų į rankas, gautų tik 1350 Lt, tad jam būtų sunku, ypač šildymo sezono metu, sudurti galą su galu. KT teisėjas, netekęs dešimtadalio atlyginimo, toliau gyventų labai patogiai, nors gal šiek tiek sumažėtų jo santaupų augimo sparta. Šiuo atveju mažiau uždirbantysis, kuris verčiamas atsisakyti būtiniausių prekių ir paslaugų, nukenčia proporcingai daugiau negu teisėjas, kuris turi atsisakyti kelių prabangesnių malonumų. Kuo mažiau žmogus uždirba, tuo skaudesnis atlyginimo mažinimas, tuo labiau nukenčia jo ir jo šeimos gyvenimo lygis. Ar neturėtų KT atsižvelgti į šį neginčijamą faktą, kai jis vertina, kurie veiksmai yra proporcingi ir kurie ne?

Po KT sprendimo buvęs premjeras Andrius Kubilius nurodė, kad KT padidino socialinę nelygybę ir priėmė sau naudingą sprendimą. Pasak Kubiliaus, ekonominės krizės metu tuometinė Vyriausybė sąmoningai siekė, kad didesnę krizės įveikimo naštą prisiimtų tie, kurie daugiau uždirba, stengiantis labiau apsaugoti mažiau uždirbančius asmenis. Tik mažinant daugiausia uždirbančiųjų atlyginimus buvo galima užtikrinti, kad absoliuti dauguma valstybės tarnautojų - mokytojai, policijos darbuotojai ir kiti – laiku gauti savo atlyginimus.

Sunku priešintis Kubiliaus logikai. Pernai per Seimo rinkimų kampaniją Kubiliaus vyriausybė buvo kritikuojama už įvairiausias tikras ir menamas klaidas. Buvo priekaištaujama dėl atlyginimo ir pensijų mažinimo. Bet neprisimenu, kad bent kartą būtų kritikuojamas nutarimas labiau mažinti daugiau uždirbančiųjų atlyginimus, nes žmonės suprato, jog tai buvo teisingas sprendimas doroviniu ir ūkiniu požiūriu.

Nenoriu tvirtinti, kad KT niekada negali kištis į mokesčių politiką. Jeigu Vyriausybė nutartų didinti tik lenkų mažumos pensijas ir moterų tarnautojų atlyginimus, jei ji siūlytų tik vyrams taikyti mažesnį pajamų mokestį, KT turi pareigą nurodyti, jog šie nutarimai akivaizdžiai diskriminuoja kai kuriuos piliečius, tad pažeidžia Konstituciją. Bet nutarimas laikinai mažinti algas, atsižvelgiant į žmogaus gebėjimą prisiimti darbo užmokesčio mažėjimo naštą, bet neatsižvelgiant į jo tautybę, lytį, amžių, religiją, nepažeidžia Konstitucijos ir yra Vyriausybės kompetencijoje.

Neaišku kokios gali būti tolesnės KT sprendimo pasekmės. Mokesčių didinimas yra tolygus algos mažinimui. Ar tai reiškia, kad progresiniai mokesčiai pažeistų Konstituciją ir „proporcingumo“ reikalavimą, nes daugiau uždirbančiųjų pajamos neproporcingai sumažėtų? Ar „dydžių proporcijų“ principas galioja privačiame versle? Ar privačiai bendrovei draudžiama labiau sumažinti savo vadybininkų negu pardavėjų algas? Jei skirtingos taisyklės galioja privačiam verslui, jei jam suteikiama daugiau laisvės, nustatant savo darbuotojų atlyginimus, tai kokie konstituciniai principai pateisina skirtingą traktavimą?

KT sprendimas užtikrina, kad per kitą ūkio krizę valdžios veikimo laisvė bus smarkiai apribota. Jei reikia mažinti biudžetą, o elito algos yra iš esmės neliečiamos, reikės arba dar labiau mažinti mažiau uždirbančiųjų atlyginimus arba atleisti daugiau darbuotojų.

Po rinkimų naujai išrinktas Seimas gali atšaukti neprotingus ar neveiksmingus savo pirmtako sprendimus. Bet KT paskelbus nutartį, klausimas nebėra politinis, bet tampa konstituciniu, ir Seimas negali jo keisti ar atšaukti. Kuo daugiau KT reguliuoja ūkį, tuo labiau ribojamos valdžios veikimo galimybės. Nukenčia ir piliečių teises, nes atimama galimybė išrinkti valdžią, kuri įgyvendintų jų lūkesčius. Kodėl KT negeba to suprasti?

/Kęstutis Girnius/

Alfa.lt