Laisvoji rinka pagal p. Andriukaitį

Vyriausybei teikiamas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas numato, kad panorėję, tarkim, kaime steigti šeimos gydytojo ar akušerio kabinetą, turės gauti savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą. Tiesa, žadama, kad nepretenduojantiems į dalinį Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo finansavimą tokie leidimai bus išduodami be didesnių kliūčių.

Tačiau išdrįsus nusitaikyti į PSD lėšas, teks įsipareigoti visą parą teikti paslaugas ir kontroliuojančioms institucijoms teikti informaciją apie finansinius ir veiklos rodiklius.

Kaip didžiausias Konstitucijos žinovas ir sergėtojas mėgstantis pasirodyti p. Andriukaitis kolegų pastaboms, jog toks projektas prieštarauja Konstitucijai, yra kurčias. O verslui ciniškai atsako: „Projektas įtakos jau ikiančių ūkio subjektų verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.“

Priėmus projektą, anot Europos teisės departamento, ir sukūrus sistemą, kai steigiant pirminę sveikatos priežiūros įstaigą, finansuojamą PSD lėšomis, reikėtų gauti savivaldybės administracijos direktoriaus leidimą, būtų ribojama laisvė steigtis. Teisininkai pabrėžia, kad tokios pataisos diskriminuotų ūkio subjektus ir iškraipytų konkurenciją, nes ne rinka, o savivaldybė spręstų – leisti ar drausti steigtis jau veikiančių įmonių konkurentams.

„Neabejotina, kad ir kitų valstybių narių subjektai, siekdami teikti sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, susidurtų su kur kas didesniais apribojimais nei iki šiol, ir tai juos atgrasytų nuo steigimosi LR“, – apie pro šalį galinčias nuplaukti investicijas įspėja europinės teisės specialistai.

Be to, anot jų, egzistuoja didelė korupcijos pasireiškimo tikimybė, nes tokia veikla yra susijusi su leidimų, nuolaidų, lengvatų ir kitokių papildomų teisių suteikimu ar apribojimu. Tačiau įstatymo pataisas teikiantys rengėjai į priekaištus atšauna: „Korupcijai įtakos projektas neturės.“

Kodėl pasirinktas būdas riboti, o ne skatinti konkurenciją, nesuvokia ir Ūkio ministerija (ŪM). Anot jos, gauti geriausios kokybės paslaugas už mažiausią kainą būtų galima rengiant konkursus sveikatos priežiūros paslaugoms pirkti. ŪM nuomone, reikalavimas gauti leidimą – nepagrįstas. Juolab kad kriterijai tokiam leidimui gauti nėra apibrėžti, nėra žinomi iš anksto. Be to, prieš priimant įstatymą derėtų įvertinti poveikį ir verslui, ir korupcijai.

Lietuvos laisvosios rinkos institutą stebina ministro siekis įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigas visą parą teikti paslaugas. Ar toks poreikis mažose gyvenvietėse būtų? Kiek tai kainuotų verslui? Ar įstumtos į nuostolius ir priverstos užsidaryti medicinos įstaigos dar labiau nesumažintų paslaugų prieinamumo? Kodėl šis poveikis neįvertintas?

„Konstitucinis Teismas (KT) yra pažymėjęs, kad valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, privalo derinti asmens ir visuomenės interesus, nepaneigti sąžiningos konkurencijos ir kitų Lietuvos ūkio principų“, „KT aiškiai ir nevienareikšmiškai išaiškino, kad sveikatos priežiūros paslaugos yra teikiamos jų reguliavimą traktuojant per ūkinės veiklos laisvės prizmę“ , „KT išaiškinimu, privačios nuosavybės teisė reiškia ne tik teisę steigti privataus kapitalo įmones, bet ir pasirinkti, kokioje vietoje jos bus steigiamos“,  – dar kartą teikiant išvadas dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto primenama ministrui.