Anušauskas: diplomatų pokalbių skandalo fonas – Rusijos slaptųjų tarnybų pralaimėjimai

Arvydas Anušauskas Eimanto Genio nuotr.

www.alfa.lt Arvydas Anušauskas 2013-08-09

Diplomatų pokalbių skandalui siūbuojant ir matant kyšančias rytų kaimyno ausis, galima pasigilinti į klausimą – kiek ir kaip buvo efektyvi Federalinės saugumo tarnybos (FSB), Užsienio saugumo tarnybos (SVR) ir Karinės žvalgybos (GRU) veikla NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybėse per pastaruosius kelis metus.

Pirmiausia priminsiu didžiausius pastarojo penkmečio demaskavimus ir Rusijos slaptųjų tarnybų netektis: 2012 m. Vokietijoje suimti nuo 1988-1990 m. ten gyvenę SVR agentai Andreas ir Heidrun Anschlag bei jų agentas Olandijoje Raymond Valentino Poeteray. Demaskuotas Belgijos diplomatas O.G. dirbęs pastaruosius du dešimtmečius atstovybėse Alžyre, Indijoje, Japonijoje, Portugalijoje, Nigerijoje, JAV ir Danijoje bei teikęs tapatybių klastojimo paslaugą SVR ir FSB agentams. 2012 m. vasario mėn. Estijoje sulaikytas buvęs saugumo pareigūnas Aleksejus Dressenas ir jo žmona Viktoria Dressen, kurie buvo užverbuoti FSB. 2012 m. sausio mėn. Kanadoje sulaikytas GRU agentas nuo 2007 m., buvęs tarptautinės jūrų žvalgybos ir ryšių centro Halifakse darbuotojas Jeffrey Delisle. Jis pavogė slaptus Kanados, Australijos, JAV ir Didžiosios Britanijos dokumentus iš STONEGHOST Intel tinklo. 2010 m. birželio mėn. JAV buvo demaskuota dvigubą Rusijos ir Didžiosios Britanijos pilietybę turėjusi Anna Chapman ir dar devyni daugiausia falsifikuotomis tapatybėmis prisidengę SVR agentai: „Richard Murphy“ ir „Cynthia Murphy“, „Vicky Peláez“ ir „Juan Lazaro“, Michailas Semenko, „Michael Zottoli“, „Patricia Mills“, „Donald Howard Heathfield“, „Tracey Lee Ann Foley“.

2009 m. vasario mėn. Lenkija demaskavo „miegantį“ agentą Tadeusz J., kuris laisvai kalbėjo lenkiškai ir gyveno šalyje visą dešimtmetį. Čekijoje tais pačiais metais demaskuotas FSB agentas Robertas Rakhardzho. Pastarasis į Čekiją atvyko dar 1992 m. ir rinko kompromituojančią informaciją apie aukšto rango politikus ir generolus, penkerius metus bendravo su majore Vladimira Odehnalova, dirbusia Čekijos kariuomenės kanceliarijoje. Bet viską metęs 2009 m. rugsėjį pabėgo į Maskvą. Pabėgimo pasekmė – atsistatydino Čekijos kariuomenės atstovu prie NATO generolas Josefas Sedlakas, generalinio štabo viršininko pirmasis pavaduotojas Josefas Proksas, prezidento karinis patarėjas Frantisekas Hrabalas. 2010 m. pabaigoje Čekijoje buvo paskelbta žvalgybos ataskaita, kurioje teigiama, kad Prahoje veikia dešimtys Rusijos šnipų. „Įvertinus gylį, intensyvumą, agresyvumą ir milžinišką kiekį operacijų, kurias atlieka Rusijos specialiosios tarnybos, aiškėja, kad Čekijos teritorijoje su jomis niekas negali konkuruoti“, – buvo rašoma toje ataskaitoje.

2008 m. rudenį Estijoje po bendros NATO šalių (ir Lietuvos) kontržvalgybinės operacijos buvo suimtas Hermanas Simmas, kuris su SVR bendradarbiavo nuo 1995 metų. Kartu demaskuotas ir jo kuratorius nuo 2002 m. Sergejus Jakovlevas, pagal tarptautinį arešto orderį žinomas ir kaip Madride gyvenęs tariamas Portugalijos pilietis Antonio de Jesus Amorett Graf. Rusijos šnipinėjimas išsiskyrė savo aktyvumu, agresyvumu ir intensyvumu. Ar jos užsienio politikos sprendimai vis dar priklausomi nuo slaptųjų tarnybų? Sakyčiau, kad Rusijoje tai akivaizdu.

Bet kokias išvadas galima pasidaryti iš diplomatų pokalbių skandaliuko ir šių istorijų, o gal ir surasti sąsajas?

Pirmiausia, Rusijos slaptosios tarnybos išsiskiria savo agresyvumu, bet kartu per pastaruosius penkis metus patyrė ir juntamų nuostolių. Antra, Rusijos slaptąsias tarnybas visada domino ryšio priemonės ir informacijos šifravimo galimybės. Kaip savo laiku pranešė Vokietijos žiniasklaida, Estijoje demaskuotas H. Simmas sukompromitavo vokiečių pagamintą Elcrodat sistemą, kuri valdo telefono, fakso ir kitų ryšių srautų tarp Briuselio ir NATO valstybių. Dar būtų galima priminti ir tai, kad Lietuvai tapus pirmininkaujančia ES valstybe, prie Baltijos šalių regiono kuravimo permesti informacinių atakų specialistai dirbę prieš Gruziją 2008-2011 m. (dabar mėgaujasi „žurnalistinio“ darbo malonumais pseudo-informaciniuose interneto portaluose) bei Estiją 2006-2007 m. Todėl priimant politinius sprendimus pagal nutekintą „konfidencialų kompromatą“ pirmiausia valdantiems reikės gerai įvertinti savo veiksmus bei nepasiduoti manipuliacijoms.